Mėnesio eksponatas |
← |
Publikuota: 2022-11-30
Ber Halpern, Main jiches (Mano kilmė), jidiš k., Maskva, 1978, 280 p., apsk. nr. VŽM 6213
Beras Halpernas (1902 Darsūniškis (Kaišiadorių r.) –1984 Vilnius) – vienas paskutinių tik jidiš kalba kūrusių Lietuvos rašytojų. Per Pirmąjį pasaulinį karą su savo tėvais gyveno Liepojoje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, grįžo į Kauną. Čia jis studijavo, tapo diplomuotu inžinieriumi statybininku. XX a. 3 dešimtmetyje debiutavo publicistikos žanro kūriniu, jo darbas buvo paskelbtas Paryžiuje. Po kurio laiko emigravo į Urugvajų, kur tapo vienu Montevidėjuje leidžiamo žydų laikraščio redaktorių. 1936 m. grįžo į tuometinį Lenkijos okupuotą Vilnių. 1937 m. atvyko į Sovietų Sąjungą. Apsigyveno Maskvoje. Po kurio laiko įkalintas Norilske, po karo – Krasnojarsko krašte. Nuo 1965 m. bendradarbiavo Maskvoje leidžiamame žurnale Sovetiš heimland (Sovietinė tėvynė). Dauguma jo kūrinių, parašytų 1960–1980 m., įtraukti į knygą Main jiches (Mano kilmė), kurią 1978 m. išleido leidykla „Sovetskij pisatel“. Ta pati knyga į rusų k. buvo išversta 1983 m. 1984 m. išleista antra knyga Chešbn hanefeš (Gyvenimo ataskaita). Į jidiš k. vertė A. Baltakio, J. Strielkūno, V. Palčinskaitės ir kitų Lietuvos rašytojų kūrybą. Palaidotas Vilniaus žydų kapinėse.
P. S. Šio mėnesio eksponato tekstas spaudai rengtas lapkričio 14 dieną – per Bero Halperno gimtadienį.
B. Halperno dedikacija jidiš k. šioje knygoje rašytojui Jokūbui Josadei ir jo žmonai Šeinai: „Brangiems draugams – Šeinelei ir Jankeliui Josadėms – su meile ir bičiuliškai, Beras Halpernas, 1978 m. liepos 16 d."
Parengė Raštijos rinkinių saugotoja-tyrinėtoja Ilona Murauskaitė
© Iš VGŽIM rinkinių
↑ | ← |