Teisuolių alėja: Mykolas Šimelis, Jadvyga Šimelienė

 

 

Mykolas Šimelis

 

Žiežmarių urėdijos Bačkonių girininkas Mykolas Šimelis, susiradęs Kaune į priverstinius darbus atvarytą savo pažįstamą Mejerį Korėną, pasakė: „Mano durys atviros visiems.“ Mejeris Korėnas tarpukariu Vievyje turėjo dervų ir terpentino dirbtuvę, su M. Šimeliu juos siejo sena pažintis ir darbo reikalai. Kai M. Korėnas pradėjo galvoti, kaip pabėgti iš geto, kur pasislėpti, jis prisiminė M. Šimelio pasakytus žodžius. Tačiau reikėjo išspręsti dvi svarbias problemas. Korėnas suprato, kad Mykolas Šimelis su žmona Jadvyga, turėdami penkis mažamečius vaikus, negalės išlaikyti ir penkių Korėno šeimos narių. Todėl jis nutarė kartu paimti Alterį Aranovskį su žmona, kurie prižadėjo padengti maitinimo išlaidas. Ne mažesnė problema buvo, kaip tokiai didelei žmonių grupei pasiekti Tarpumiškio kaimą Strošiūnų šile, kur gyveno Mykolas Šimelis. Šią problemą išsprendė Moisejus Muselis, dirbęs vokiečiams priklausiusiame garaže. Jis susitarė su pažįstamu vairuotoju Ignu Šepečiu ir 1943 m. lapkritį į Tarpumiškio kaimą iš Kauno geto atvežė 9 žmones: savo žmoną Polią bei Korėnų ir Aranovskių šeimas, po kelių mėnesių – dar 3 žmones. Dar vėliau iš geto pabėgo ir pas Mykolą Šimelį pasislėpė Muselienės sesuo su vyru Nechmodai. Šimelių šeimai prasidėjo didelių rūpesčių ir mirtinų pavojų metas. Vaikams buvo liepta niekam neprasitarti apie svečius, visi bėgliai pasivadino lietuviškais vardais, buvo įrengtas bunkeris, į kurį buvo galima patekti tik pro spintą kamaroje, kuriame bėgliai iš Kauno geto gyveno iki 1944 m. liepos 13 dienos. Mykolas Šimelis per karą išgelbėjo 14 žydų ir už šį žygdarbį sumokėjo gyvybe – 1945 m. liepos 10-ąją buvo nužudytas Strošiūnų miške.

 

 

Iš: Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, 2018