TEISUOLIŲ ALĖJA: Ona Vokietaitienė, Antanas Vokietaitis, Stanislava Vokietaitytė-Paškevičienė

 

 

Nacių okupacijos metais dvejų metų Gita Zimanaitė su tėvais Josifu ir Rašele Zimanais atsidūrė Kauno gete. Gete Zimanams gimė sūnus Mejeris. Josifui pavyko iš geto bulvių maišuose po vieną išnešti sūnų ir dukrą ir pačiam pasitraukti iš geto. O Rašelė atsisakė bėgti, nes nenorėjo palikti brolių, seserų ir sesers vaikų ir buvo nužudyta su kitais kaliniais likviduojant getą.

Antanas ir Ona Vokietaičiai su dukra ir dviem sūnumis gyveno Marijampolėje ir Zimanų nepažinojo. 1944-ųjų pavasarį iš geto išneštą Gitą priglaudė Zimano pažįstami Juškevičiai, bet jie neturėjo vaikų, todėl Gitą slėpti jiems buvo pernelyg pavojinga. Juškevičiai išvežė Gitą į Marijampolę pas Oną ir Antaną Vokietaičius. Vokietaičiai pavadino Gitą Genute ir visiems sakė, kad ji esanti Onos giminaitė. Kas yra Gita, Vokietaičiai atskleidė tik penkiolikmetei dukrai Stasei, kuri daugiausia ir rūpinosi mergyte. Zimanaitę Vokietaičiai slėpė septynis mėnesius – nuo 1944-ųjų kovo iki spalio. Kaimynai numanė, kas yra Gita, bet Vokietaičių neišdavė. Naciams pasitraukus iš Lietuvos, tėvas atsiėmė Gitą iš Vokietaičių.

 

 

Iš: Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, 2018