PRANEŠIMAS SPAUDAI. Samuelio Bako muziejuje bus pristatyti žinomų ir garsių modernistų grafikos darbai

Birželio 16 d. Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10) atidaroma nauja paroda „Erotika&Ekspresija: modernistai iš mecenatų kolekcijos“. Parodoje pristatomi 2014–2022 m. muziejui privačių mecenatų: dr. Huberto Portzo, p. Irene and Jörg Münstermannų (Vokietija) ir Lasario Segallo muziejaus (Brazilija) dovanoti žymių modernistų kūriniai. Šių menininkų kūriniai byloja apie platesnę muziejaus kolekcijų formavimo kryptį, kai pristatomi dailininkai ne tik geografine, bet ir kultūrinio lauko prasme susiję su litvakiškuoju palikimu.

 

Parodos autorius, XX a. I pusėje ir viduryje, gyvenusius ir kūrusius modernistus, vienija Vokietijoje įgytas meninis išsilavinimas: Segallas mokėsi Taikomosios dailės mokykloje ir Aukščiausioje imperatoriškosios dailės akademijoje, Berlyne, Drezdeno dailės akademijoje, Adleris – Barmene, pas profesorių Gustavą Wiethücherį ir vėliau netgi pats dėstė Diuseldorfo meno akademijoje, Gurlitt – Drezdeno piešimo mokykloje pas Hansą Nadlerį (vėliau Paryžiuje – pas Antoną Koligą), Gangolfas – talentingas savamokslis, praleidęs jaunystę Wiesbadene ir Berlyne. Ir netgi Chagallas (kuris mokėsi Vitebske, Peterburge, Paryžiaus La Ruche aplinkoje) savo pirmąją personalinę parodą surengė būtent Berlyne (Der Strum Modernistų galerijoje), padariusią didelį įspūdį vokiečių ekspresionistams, o vėliau, 1924 m. vėl apsistojęs Berlyne, būtent šiame mieste išlavino savo įgūdžius kaip graviūrų meistras.

 

Būtent ekspresionistai buvo tie dailininkai, kurie atsigręžė į visuomenės paribių gyventojus: luošius, plantacijų vergus, laisvo elgesio moteris, varguolius, III-čios klasės denyje ilgus mėnesius per Atlantą plaukiančius emigrantus. Šie dailininkai „praskleidė uždangą“, slepiančią paprastas šeimos moteris, vaizduodami jas intymiomis gyvenimo akimirkomis, ar jautriomis būsenomis. XX a. pr. buržuazinėje visuomenėje visos šios temos buvo nereprezentacinės, uždraustos, nederamos. Ekspresionistams – atvirkščiai šie „paribių“ gyventojai ir kasdienybėje sutinkami siužetai tapo neišsenkančiu iškvėpimo šaltiniu.

Parodos kuratorė Ieva Šadzevičienė atkreipia dėmesį, kad erotikos tema šių dailininkų kūriniuose atsirado stebint sunkią moterų padėtį Pirmojo ar Antrojo pasaulinio karo metais, jiems tai nebuvo malonumų šaltinis, bet sutelktas dėmesys į varginguosius: karo metais dėl skurdo parsiduodančias moteris, nesvarbu ar tai būtų Vilnius ar Rio de Žaneiro prostitučių rajonas.

 

Birželio 16 d. 17:30 val. Samuelio Bako muziejuje lankytojai kviečiami į parodos atidarymą, kuriame paskaitą anglų kalba skaitys kviestinė lektorė – dr. Meike Hofmann, Berlyno laisvojo universiteto, Degeneracinio meno tyrimų centro. Parodos rėmėjas – Vokietijos Federecinės Respublikos ambasada Vilniuje.