Mėnesio eksponatas

Vilniaus Gaono Elijo ben Solomono  Zalmano (Elijahu ben Šlomo Zalman), XVIII a. pasaulinio garso Toros ir Talmudo aiškintojo, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę, o Vilniaus Didžioji sinagoga tapo jos simboliu. Pastatyta XVI a. pabaigoje–XVII a. pradžioje, bėgant amžiams atlaikiusi ne vieną antpuolį ir gaisrus buvo smarkiai apgriauta per Antrąjį pasaulinį karą. Ji galėjo būti atstatyta, tačiau sovietų  valdžios sprendimu 1955–1957 m. Didžiosios sinagogos ir sinagogų kiemo pastatų liekanos buvo nugriautos ir sulygintos su žeme.   

 

Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje 2011, 2016–2021 metais buvo vykdomi archeologiniai tyrimai. Paskutinio tyrimų sezono metu buvo rastas ypatingas radinys – rankos formos Toros rodyklės fragmentas (jadas). Jadas – tai metalinė, rečiau dramblio kaulo ar medžio rodomoji lazdelė, kuria, skaitant Toros tekstą, vedžiojamos eilutės. Viename gale dažniausiai pavaizduota ranka su ištiestu rodomuoju pirštu, kitame pritaisyta grandinėlė jadui prie Toros ritinio prikabinti.

 

Toros ritinys – vienas švenčiausių žydų sakralinių objektų. Toros tekstas surašomas ant pergamento, pagaminto pagal žydų tradiciją iš tinkamų vartoti gyvulių odos. Tekstą rašo tam tikslui parengtas raštininkas sofer. Soferis šventą tekstą rašo ranka plunksna juodu rašalu. Toros ritinys puošiamas prabangia mantija, karūnomis, skydeliais, kabinamais ant Toros mantijos. Sinagogoje jis laikomas šventų švenčiausioje vietoje – aron kodeše. Toros ritinys susukamas ant dviejų medinių ašių, kurių viršūnės puošiamos dekoratyviniais antgaliai. Tam tikromis savaitės dienomis ir tam tikru maldos metu sinagogoje Toros ritinys skaitomas. Skaitymui jis išnešamas iš aron kodešo, padedamas skaitymui skirtoje vietoje – bimoje. Kad skaitantis ritinio neliestų rankomis, eilutes vedžioja specialia lazdele (jadu).