Teisuolių alėja: Antanas Gobis

 

Antanas Gobis

 

 

Juditą Zakšteinaitę karas užklupo Palangos pionierių stovykloje. Išgirdę bombų sprogimus vaikai pajūriu bandė bėgti į Liepojos pusę, tačiau vokiečių kareivių buvo grąžinti į Palangą. Žydų vaikai buvo atskirti nuo kitų vaikų. Nepanaši į žydaitę mėlynakė, šviesiaplaukė dvylikametė Judita su kitais krikščioniais vaikais buvo išsiųsta į Panevėžio vaikų prieglaudą. Prieglaudos mokytojas vieną rytą nuvedė mergaitę į Panevėžio bažnyčią, ją pasitikęs kunigas pasakė: „Nebijok, vaikeli, neverk. Aš tau atstosiu ir tėvą, ir motiną, nes tu jau neturi namų.“ Kunigas Antanas Gobis saugojo ir globojo Juditą per visą karą: rasdavo patikimų žmonių, kurie paslėpdavo mergaitę, guosdavo ją, aprūpindavo maistu. Po karo kunigas Antanas Gobis ir toliau rūpinosi visiška našlaite likusia Judita Zakšteinaite. Kunigas Antanas Gobis Juditai Zakšteinaitei-Vainbergienei visą gyvenimą liko brangiausiu žmogumi, vėliau jis rūpinosi ir Juditos vaikais iki pat Vainbergų išvykimo į Izraelį 1972 metais. Jos vaikai vadino jį seneliu.

 

 

Iš: Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, 2018