MĖNESIO EKSPONATAS

Kaunietis Izraelis Eljaševas jaunystėje studijavo mediciną Heidelbergo ir Berlyno universitetuose, tapo neurologu. Gyvendamas užsienyje ir Lietuvoje jis plėtojo medicininę veiklą, tačiau būdamas itin įvairialypė asmenybė įsitraukė ir į kitos srities – žydų literatūros kritikos sferą ir tapo jos profesionalu. Pasirinkęs Baal Machšoves (Mąstytojas – hebr. k.) slapyvardį, Eljaševas publikavo jidiš literatūros kritikos darbus, studijas apie žydų literatus ir rusų klasikus, analizavo įvairių epochų reiškinius, turėjusius įtakos žydų literatūrai. Eljaševas akcentavo žydų literatūros vienybę, nepaisant jos kalbinio dvilypumo, įvedė Europos standartus ir normas interpretuodamas žydų literatūra. Yra išvertęs į jidiš kalbą Europos literatūros, taip pat I. Turgenevo, L. Tolstojaus kūrinių.

 

Muziejaus rinkiniuose saugomas vienas Baal Machšoves veikalų – “Geklibene šriftn” (“Rinktiniai raštai”), t. 2., jidiš k., publikuotas Vilniuje 1910. Šį tomą sudaro penkios dalys: kritikos straipsniai (apie A. Mapu, Ch. N. Bialiką ir kt.), pastabos apie kritiką, ironiški pasakojimai (gatvės pranašas ir kt.), nacionalinės žydų šventės (Šabas, Pesach, Roš ha-Šana), rubrika “Sunkiais laikais” (žydų emigracija ir kt.). Visi penki “Rinktinių raštų” tomai buvo išspausdinti 1910 –1915 metais.

 

XX a. ketvirtajame  dešimtmetyje tarpukario Lietuvoje Eljaševo sesuo Estera Eljaševaitė-Veisbartienė (1878–1941) tęsė brolio pradėtą žydų literatūros kritiko veiklą. Estera garsėjo kaip iškili žydų kultūrininkė, mokslininkė. Ji buvo literatūros kritikė, žurnalistė, rašytoja, vertėja ir mokytoja, Europos universitetuose studijavo filosofiją. Berno universitete apsigynė filosofijos mokslų daktarės disertaciją.