NEMOKAMAS LANKYMAS PASKUTINĮ MĖNESIO SEKMADIENĮ

Paskutinį sausio mėnesio sekmadienį kviečiame aplankyti Samuelio Bako muziejų ir Holokausto ekspoziciją nemokamai. 

 

Samuelio Bako muziejuje nepraleiskite progos apžiūrėti parodoje „Arbit Blatas: modernistas teatro aplinkoje", eksponuojamų dailininko kurtų litografijų su žydų kilmės prancūzų mimo Marcelio Marceau (Mangelio) atvaizdais. Originalusis mimas, atliekantis savo „l'art du silence“ pasirodymus, tapo ir šios parodos reklaminio plakato ,,veidu" – Paryžiaus ikona tapusiu nebyliuoju blyškiaveidžiu klounu Pjero, pasipuošusiu dryžuotais marškinėliais ir styrančiu gėlės žiedu. Litografijų albumas, skirtas abiejose Atlanto pusėse pagarsėjusiam mimui, liudija N. Arbit Blato bičiulystę su šiuo garsiu aktoriumi. Kūriniuose atsiskleižia M. Marceau meistrystė, trapus liūdnojo klouno personažas, sulaukęs išskirtinio populiarumo pokario metais. „Gyvendami mes blaškomės tarp šviesos ir šešėlių, patiriame neteisybę, prievartą, vargą, tačiau visada turime vieną ginklą nevilčiai įveikti – gebėjimą juoktis pro ašaras", laiške, skirtame N. Arbit Blatui, rašė M. Marceau.

 

 

Paskutinį mėnesio sekmadienį, nemokamo muziejų lankymo dieną, kviečiame nepralenkti ir Pamėnkalnio gatvės 12 numeriu pažymėtame žaliame mediniame name įsikūrusios Holokausto ekspozicijos. Čia išsamiai pristatomas tragiškas 1941-1944 m. laikotarpis.

 

Vaikščiodami po ekspoziciją, atkreipkite dėmesį į viename iš kambarių eksponuojamą apsitrynusį medžiaginį krepšį. Tai buvusios Vilniaus geto kalinės, rašytojos Marijos (Mašos) Rolnikaitės (1927-2016) mokyklinis krepšys. Ji pati ir padovanojo šį svarbų eksponatą Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui. Dovanodama tarė: „Tai dalis mano gyvenimo, dalis manęs pačios, skaudi dalis...“.

 

Savo mokyklinį krepšį Marija išsaugojo visą geto laikotarpį – vis tikėjo, kad vieną dieną tęs mokslus. Tačiau nors ir labai norėjo, lankyti geto mokyklos negalėjo, nes reikėjo dirbti ir rūpintis šeima. Savo prisiminimuose Marija Rolnikaitė rašė: „Tiktai pirmaisiais geto metais aš vis dar buvo ta pati. Ir labai jaudinausi, kad prasideda nauji mokslo metai, o aš čia ir negaliu eiti į mokyklą. Ir kuomet prasidėjo antri mokslo metai be manęs – buvo liūdna...“. Taigi šis krepšys yra ne tik skaudžios praeities, bet ir neužgesusios vaikiškos vilties liudininkas.