MĖNESIO EKSPONATAS |
← |
Publikuota: 2022-01-04
EKSPONATAI KALBA IR KALBASI...
Eksponatai – dokumentų faktai, dienoraščių ir atsiminimų tekstai, spaudos pranešimai – papildo vienas kitą, susipina, ir iš jų simbiozės atsiveria daugybė Lietuvos žydų šeimų istorijų – panašių ir drauge savitų, nutrūkusių Holokausto metais. Būtent sausį, kai 27-ąją – Tarptautinę Holokausto aukų paminėjimo dieną – prisimename žuvusiuosius per Holokaustą, atsigręžkime į turtingą muziejaus dokumentų ir spaudinių lobyną ir sužinokime vieną tokių istorijų - vilniečių Rozentalių šeimos.
Leiba Rozentalis – rašytojas ir poetas, gimęs 1913 m. žydų laikraščio Vilner ovnt kurjer (Vilniaus vakaro kurjeris) leidėjo Nochumo Rozentalio šeimoje.
Ovnt kurjer (Vakaro kurjeris), jidiš k., 1931 m. sausio 29 d., Nr. 25 (2013), aštuntieji leidimo metai, apsk. Nr. VŽM 6564
Leiba pradėjo rašyti eilėraščius nuo 15 metų. Jo eiles spausdino įvairūs žydų leidiniai. Kurį laiką rašė tekstus teatrui Ararat, leido laikraštį Lider folksblat (Lydos liaudies laikraštis). 1939–1940 m. rašė ir vertė populiarias dainas, įsteigė Vilniaus žydų miniatiūrų teatrą. Su seseria dainininke Chajele Rozental tapo pirmojo Lietuvos liaudies dainų festivalio laureatais.
Vilniaus gete Rozentalis kūrė humoristinius tekstus aktualiomis geto temomis. Populiarūs buvo jo kurti muzikinio vodevilio Peše fun Reše (Pešė iš Riešės) kupletai ir spektaklio Men ken gornit visn (Nieko negali žinoti) tekstai. Tarp Vilniaus gete jidš kalba kurtų dainų muziejaus Holokausto dokumentų lobyne saugoma ir nostalgiškos dainos „Aš ilgiuosi namų“ ranka užrašytas tekstas (apsk. Nr. VŽM 4635):
Čia pateikiamas akademinis vieno dainos kupleto ir priedainio vertimas į lietuvių kalbą:
Kai žmogus esi jaunas,
Didūs tavo užmojai –
Tuomet dar skrieji linksmai.
Apleisti, pamiršti
Tavo namai, tavo lizdas,
Laikas negrįžta.
Kai ateina senatvė,
Prisimeni
Ir mąstai, kas nutiko,
Nespėjai apsidairyti –
Kaip seniai vaikas buvai...
Priedainis:
Noriu dar kartą savo namus pamatyti,
Ar viskas ten dar taip, kaip buvo,
Štai ta tvora,
Tas medis,
Štai tas stogas, kurs vos laikosi, –
Mano skurstantys namai.
Keturios sienos, stalelis ir suolas,
Čia daug laiko praleidau.
Čia godojau slapta
Savo jaunystės džiaugsmą, savo jaunystės svajas.
Aš ilgiuosi namų:
Girdžiu, dainuoja nakties šlamesy –
Tai, žinoma, sūpuoja mano mama mane prie krūtinės.
Kiek ilgesio, kiek malonės
Saugo mamos skurdūs namai.
Jie gali būti iš plytų ar mūro,
Jie gali būti iš šiaudų ar molio,
Aš ilgiuosi namų.
[...]
1943 m. Leiba Rozentalis deportuotas į Estijos Klogos koncentracijos stovyklą, nužudytas 1944 m.
Leibos sesuo Chaja Rozental-Piatka (1924 –1979) Holokaustą išgyveno, nuo 1951 m. gyveno Pietų Afrikoje, vaidino žydų teatre, tapo garsia žydų dainų atlikėja.
2003 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos žydų kultūros klubas, vadovaujamas teatrologo, habil. dr. prof. Marko Petuchausko, tęsdamas 2002 m. surengtas tarptautines dienas, skirtas Vilniaus geto teatro atidarymo 60-mečiui paminėti, pristatė atvykusios į Vilnių iš JAV aktorės ir režisierės Naavos Piatkos, Chajelės Rozental dukters, monospektaklį „Geriau nekalbėti“. Pastatymas skirtas Chajelės Rozental, Vilniaus geto teatro aktorės, dainininkės, ir šio teatro dramaturgo Leibos Rozentalio atminimui.
Parengė Rinkinių apskaitos, tyrinėjimo ir apsaugos skyriaus vedėja Ilona Murauskaitė
© Iš VGŽIM fondų
© Eksponatų fotografijos Pauliaus Račiūno
| ↑ | ← |
