MĖNESIO EKSPONATAS |
← |
Publikuota: 2021-11-09
© Iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus rinkinių
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus fondai nepasižymi originalių eksponatų iš Kauno geto gausa. Vienas iš tų retų eksponatų - Kauno geto sveikatos tarnybos darbuotojo raištis (VZM 5572). Per šį raištį galima susipažinti tiek su Kauno geto organizacine struktūra, medicinos ir sanitarijos aspektais geto gyvenime, ar atkreipti dėmesį į vizualinį raiščio emblemos išpildymą.
Ramiuoju geto gyvavimo periodu (1942-1943 m.) čia veikė gana gerai organizuota vidinės administracijos sistema. Organizacijos principas priminė miesto savivaldybės tarybą, nors reali veikimo erdvė buvo suveržta iki visiško minimumo. Savivaldos hierarchijos viršūnėje buvo Seniūnų taryba (Aeltestenrat), o administracija suskirstytą į policijos, teisingumo, būsto, darbo, maisto aprūpinimo, socialinės rūpybos, švietimo, sveikatos ir sanitarijos skyrius. Pastarajam ir priklausė mūsų šio mėnesio eksponato savininkas (tiksli tapatybė nenustatyta).
Žydų tarybos sveikatos skyriui vadovavo Dr. Benjaminas Zacharinas, skyriaus veikloje taip pat dalyvavo geto ligoninės vadovas dr. Mošė Bermanas bei dr. Mozė Braunsas. Medicinos ir sanitarijos aspektai geto kasdienybėje skleidėsi įvairiausiais būdais. Be to, kad reikėjo suorganizuoti ir išlaikyti ligoninę bei ambulatorinio gydymo sistemą, vyko kova prieš purvą ir epidemijas, išplitus epidemijoms tą faktą reikėjo visais įmanomais būdais slėpti nuo vokiečių valdžios, kaip ir sunkiai sergančiuosius, atlikti nelegalius abortus. Ligoninėje taip pat vyko paskaitos sveikatos temomis.
Šis raištis buvo apipavidalintas ir pagamintas geto grafikos dirbtuvėse. Dirbtuvėse getui reikalingą efemeriją (skelbimus, darbo pažymėjimus, leidimus, emblemas, raiščius, ženkliukus ir pan.) kūrė talentingi dailininkai. Čia dirbusiems menininkams vadovavo grafikos dizaineris, vokietijos žydas Peter Gadiel, Kaune atsidūręs dėl čia gyvenusių savo žmonos giminaičių.
Seniūnų tarybos sekretorius, Avrahamas Golubas-Tory savo dienoraštyje rašė, kad rankos raištis gete nebuvo tik ženklas, uniformos dalis. Neretai, akcijų metu žmonių gyvybės buvo išgelbėtos tik dėka raiščių, kuriuos jie dėvėjo. Tad gauti kokį nors raištį, panašiai kaip ir darbo pažymėjimą troško kiekvienas įkalintasis gete.
Parengė Šarūnė Sederevičiūtė, Holokausto ekspozicijos muziejininkė
Šaltiniai ir literatūra:
Avraham Tory, Kauno getas: diena po dienos, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.
Hidden History of the Kovno Ghetto, sud. D. B. Klein, Boston, USHMM, 1997.
Samuel Gringauz, “The Ghetto as an Experiment of Jewish Social Organization (Three Years of Kovno Ghetto)“, Jewish Social Studies 11, No. 1, 1949, p. 3–20.
| ↑ | ← |
