KELIAME SIMBOLINĘ TAURĘ UŽ JUBILIATĄ:
MENOTYROS DAKTARUI, TEATROLOGUI MARKUI PETUCHAUSKUI – 90
Muziejininkai yra linkę mąstyti istoriškai, ir garbingų sukakčių proga yra įprasta apžvelgti jubiliato gyvenimo kelią.
Tačiau ir be ypatingo gilinimosi į praeitį akivaizdu, kad Markas Petuchauskas yra vienas iš reikšmingiausių Lietuvos atgimimo veikėjų, nuolat skatinusių lietuvių ir žydų tarpusavio supratimą šių laikų Lietuvoje. Žydų Kultūros klubas, kurį jis 1994 m. įkūrė ir kuriam vadovavo, surengė ir įgyvendino 140 kultūros ir meno projektų, Galima paminėti ir 400 Marko Petuchausko straipsnių menotyros ir kultūros temomis, išvardyti jo knygas.
Derlius, kaip sakoma, brandus.
Bet esmė ne čia. Jo kultūrinė ir kūrybinė veikla glaudžiai susijusi su visų jo kartos Lietuvos žydų likimu. „Gyvenimas man pažėrė tokių likimo posūkių, - jis rašo knygoje „Santarvės kaina“, išverstoje į kelias užsienio kalbas, - kokių ir nuotykių filme nedažnai pamatysi.“ Ir, toliau: „Siekiau atgaivinti politikos nutrauktą lietuvių ir žydų dialogą. Labiausiai žmonėms suprantama – meno kalba.“ Menotyros daktarą Marką Petuchauską visuomet žymėjo ypatinga kultūrininko, teatro aistruolio, humanisto kibirkštėlė. Jo aistra menams ir kultūrai formavosi ne kur kitur, o Vilniaus gete. Jis, kaip ir jo bendraamžis Samuelis Bakas, buvo vienas iš Vilniaus geto vaikų, tad su teatru jį sieja skaudžios ir įtemptos gijos.
Taigi, mažasis Markas liudijo Vilniaus geto teatro gimimą. Tai, kaip ir parodos, ir knygų skaitymas, gete buvo dvasinės ištvermės forma ir pasipriešinimas rasistiniam nužmoginimui. Ne menkesnis, kaip ir pasipriešinimas naciams ginklu.
Ko gero, ši dvasia nušviečia visas Marko Petuchausko kūrybinio kelio gaires. Amžių sandūroje jo pakviesti į Lietuvą buvo atvykę ir pjesės apie Vilniaus geto teatrą autorius Joshua Sobolis ir garsiojo daugiaserijinio filmo „Šoa“, paskatinusio XX amžiaus europiečius suvokti nacistinį genocidą, kūrėjas Claude Lanzmann.
O prieš 20 metų Markas Petuchauskas išjudino Lietuvos meninę visuomenę, kai Vilniuje, Nacionaliniame Dailės muziejuje, buvo surengta Samuelio Bako tapybos paroda, tarsi išpranašavusi būsimąjį Bako muziejų Vilniuje.
Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Markas Petuchauskas yra mūsų amžininkas!
Muziejus linki jubiliatui neišsemiamos ištvermės, žmogiškos laimės, sveikatos. Tegul šio švietėjo ir kultūros gaivintojo pasėtos kibirkštys šviečia dar daugelį metų mums, plačiąjai visuomenei, jam pačiam ir jo šeimai. Kaip sakoma Lietuvos jidiš kalba: „Biz hundert un tsvantsik!“
Markas Petuchauskas. 2005. Kęstučio Šimo nuotrauka
Du Vilniaus geto teatro „vaikai“ dailininkas Samuelis Bakas ir Tarpautinių meno dienų Vilniaus geto teatrui
atminti rengėjas prof. Markas Petuchauskas