Teisuolių alėja: Jonas, Zosė, Vladas, Rozalija, Pranas, Janina Daugevičiai |
← |
Publikuota: 2021-09-22
JONAS DAUGEVIČIUS
1911–1998
ZOSĖ DAUGEVIČIENĖ
1913–1995
VLADAS DAUGEVIČIUS
1913–1953
ROZALIJA DAUGEVIČIENĖ
1885–1971
PRANAS DAUGEVIČIUS
1925–1996
JANINA DAUGEVIČIŪTĖ (RUOŠKIENĖ)
1926–2014
Ko prireikus ar tiesiog pasitarti, pasimatyti naktimis eidavau pas Daugevičius, o jie dažnai aplankydavo mus ir visuomet patardavo arba padėdavo. Be jų pirminės pagalbos toje aplinkoje ir nuolatinės paramos visą slapstymosi laiką miškuose tikriausiai būtume žuvę.
Mošė Kuklianskis
1943-iųjų vasarį Saulius Kuklianskis su savo vaikais Moše, Ana ir Samueliu pabėgo iš naikinamo Gardino geto ir grįžo į Lietuvą, tikėdamiesi rasti prieglobstį gimtųjų Veisiejų apylinkėse. Pirmas žmogus, kurį bėgliai sutiko, persikėlę per Nemuną į lietuvišką Sventijansko kaimą, buvo Vladas Daugevičius. Mošė Kuklianskis prisimena: „Vladas sakė, kad apgailestauja dėl to, ką padarė žydams, ir kad nori mums padėti, atnešė lašinių ir duonos ir pasiūlė tą naktį pailsėti jų arklidėje. Mes su džiaugsmu sutikome.“ Kelias dienas Kuklianskiai slapstėsi Daugevičių bulvių duobėje, kol broliai Jonas ir Vladas Daugevičiai įrengė miške pirmą slėptuvę – kruopščiai užmaskuotą žeminę ir pervedė Kuklianskius ten bei pamokė konspiracijos. Jie reguliariai lankydavo savo globotinius, atnešdavo maisto. Vėliau Kuklianskiams padėjo ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai, bet Daugevičiai pirmieji suteikė Kuklianskiams gyvybiškai svarbią pagalbą 1943-iųjų vasarį ir globojo juos besislapstančius miško žeminėje iki pat karo Lietuvoje pabaigos.
Iš: Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, 2018
| ↑ | ← |
