TEISUOLIŲ ALĖJA: Konstantin Matiukevič |
← |
Publikuota: 2021-08-17
KONSTANTIN MATIUKEVIČ
1898–1965
Ėjome tik stebuklu tikėdami, kad rasime Matiukevičiaus namus. Be žemėlapio, be kompaso, nežinodami kelio, apie 25 kilometrus snieguotu mišku, keliukais, keliukų pėdsakais, dažnai ir be keliukų, sakyčiau, tik šuniškos nuojautos vedami, atėjome, tamsoj, nieko neklausdami ir neklaidžiodami, tiesiai pas Konstantiną Matiukevičių.
Mošė Kuklianskis
Saulius Kuklianskis su savo vaikais Moše, Ana ir Samueliu, padedant Bugiedos kaimo gyventojui Kaziui Žukauskui, vieną 1941 metų rugsėjo dieną laiveliu persikėlė per Nemuną ir atsidūrė Vokietijos užimtoje Lenkijoje, Sventojansko kaime. Netikėtai ten jie vėl sutiko gerą žmogų – Konstantiną Matiukevičių. Jis šiltai priėmė Kuklianskius ir pasakė, kad Gardine žydai vis dar gyvenantys laisvai savo namuose ir patarė keliauti į Gardiną, netgi pasisiūlė palydėti nuošaliais keliais ir miškais. Kaip tarė, taip ir padarė.
Kuklianskių gyvenimas Gardino gete – jau kita kovos dėl išlikimo istorija, kai kiekviena diena iš 17-os mėnesių, praleistų Gardino gete, galėjo tapti lemtinga. Kai iš 30 000 Gardino gete įkalintų žydų liko tik 1000, o kiti jau buvo išvežti į mirties stovyklas Vokietijoje, 1943 metų vasario 18 d., siaučiant pūgai, įveikę kelias spygliuotos vielos užtvaras, Kuklianskiai pabėgo iš Gardino geto, turėdami vieną tikslą – slapstytis Lietuvoje, gimtųjų Veisiejų apylinkėse. Bet tam reikėjo kirsti Lenkijos ir Lietuvos sieną. Kuklianskiai nusprendė bandyti pasiekti Sventojansko kaimą ir vėl prašyti Matiukevičiaus pagalbos. Po poros dienų, kai Nemune plūduriavo mažiau ledų, Konstantino brolis perkėlė Kuklianskius į Lietuvos pusę. Konstantino Matiukevičiaus ir jo brolio pagalba Kuklianskiams buvo itin reikšminga tiek 1941 metais rudenį, tiek 1943 metais žiemą.
Iš: Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, 2018
| ↑ | ← |
