Birželio 9 d. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) atidaryta paroda „Kitokia Gurlitt“, kurios pagrindą sudaro pirmą kartą Lietuvai ir pasauliui pristatomi XX a. pr. ekspresionistės Cornelios Gurlitt kūriniai iš dailininkės sūnėno Corneliaus Gurlitto kolekcijos, paveldėjimo teise atitekusios Berno meno muziejui Šveicarijoje.
2012 metais vokiečių senjoro Corneliaus Gurlitto bute Miunchene buvo rasta per 1400 meno kūrinių. Jis visą gyvenimą saugojo tėvo Hildebrando Gurlitto - vieno iš keturių meno kolekcininkų, rinkusių dailės kūrinius Hitlerio muziejui – patikėtą kolekciją. Tarp atrasto „nacių lobio“ buvo ir 138 Cornelios Gurlitt kūriniai, atitekę Berno meno muziejui. Parodoje „Kitokia Gurlitt“ galima pamatyti 34 iš jų, taip pat 16 dailininkės darbų, priklausančių Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kolekcijai.
Cornelios Gurlitt (1890, Berlynas –1919, Berlynas), kilusios iš ilgametes mecenatystės tradicijas puoselėjusios šeimos, litografijos ir piešiniai atskleidžia asmeninę Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių armijos ligoninėje, Vilniuje, medicinos seserimi tarnavusios dailininkės dramą. Dar 1914 m. Vokietijoje užsirekomendavusi kaip talentinga ekspresionistė (Drezdene mokėsi dailės pas Hansą Nadlerį, Paryžiuje – pas Antoną Koligą) visą laisvalaikį ji skyrė kūrybai. Menotyrininkas, spaustuvininkas ir dailininkės sielos draugas Paulis Fechteris taip aprašė jos kūrybą: „Šiai moteriai buvo būdinga slegiančios vidinės įtampos jėga. Mat toji moteris, kurios vardas ir darbas žinomi tik nedideliam ratui žmonių, jos sutiktų gyvenime, tikriausiai buvo genialiausia ir gabiausia iš jaunesniosios ekspresionistų kartos. <…> Jos anuomet sukurti piešiniai, litografijos ir paveikslai – išraiškingiausias tų metų menas, o tarp moterų dailininkių vargiai rastume jai lygių“.
Didžioji dalis parodoje pristatomų Cornelios kūrinių eksponuojami pirmą kartą, jų niekas (išskyrus atsiskyrusį dailininkės sūnėną Cornelių) nematė nuo tada, kai buvo paslėpti ir per septyniasdešimt metų saugoti bute Miunchene. Darbai aprėpia 1914–1919 metų laikotarpį, kai kurie jų sukurti prieš pat dailininkei apsisprendžiant pasitraukti iš gyvenimo.
Parodoje taip pat pateikiami Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje ir Kaune istoriniai akcentai - autentiški generolo feldmaršalo Hermanno von Eichhorno armijos fotografų užfiksuoti tuolaikinio gyvenimo vaizdai, Pirmojo pasaulinio karo metais Kaune tarnavusio ir su Cornelia bendravusio vokiečių dailininko Magnuso Zellerio kūriniai, 1916 m. Vilniaus miesto namų darbų parodoje eksponuoti drožiniai.
Cornelios kūrybos parodos iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kolekcijos Lietuvoje buvo surengtos 2015 ir 2016 metais – Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje, M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Kuršių Nerijos istorijos muziejuje, o 2017 m. eksponuoti garsiajame documenta14 meno festivalyje, Kasselyje, Vokietijoje.
Cornelia pasirinko savarankišką moters menininkės kelią: jos kūryba liudija moters išsilaisvinimo siekį, bandymą tapti visaverte visuomenės nare, išsikovoti vietą vis dar patriarchaliniame XX a. pradžios pasaulyje, o svarbiausia – savasties ir tapatybės paiešką.
Paroda „Kitokia Gurlitt“ veiks iki 2021 m. spalio mėn. 3 d. Šiuo laikotarpiu muziejus kvies į tematines ekskursijas ir edukacijas ir kitus renginius, susijusius su parodos temomis.
Parodos mecenatas – Dr. Hubertas Portzas, rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, Federacinės Vokietijos Respublikos ambasada Vilniuje. Kuratorė – Samuelio Bako muziejaus vedėja Ieva Šadzevičienė.
Samuelio Bako muziejus yra didžiausias Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys, kuriame veikia Lietuvos žydų dailės, kultūros, istorijos ir judaikos ekspozicijos, vyksta kultūriniai ir edukaciniai renginiai, konferencijos, filmų peržiūros, diskusijos visuomenei aktualiomis temomis.