MĖNESIO EKSPONATAS

 

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje saugomame Lipšico memorialiniame rinkinyje išskirtinę vietą užima piešiniai ir litografijos paskutiniam jo monumentaliam kūriniui „Mūsų gyvenimo medis“,  kurį menininkas kūrė apie 25 metus. Užsakymą skulptoriui pateikė Hadasos ligoninė – sukurti didelę skulptūrą ant Skopo kalno – aukščiausios Jeruzalė kalvos.Ši skulptūra simbolizuoja asmeninį virsmą Ž. Lipšico gyvenime – antroje gyvenimo pusėje jis tapo praktikuojančiu judėju. Kūrinys tapo ir svajonės įkūnijimu – skulptorius norėjo sukurti simbolinį kūrinį nepriklausomybę paskelbusiam Izraeliui.

 

Piešinyje, kuris taip pat vadinamas „Izaoko aukojimas“  regime persipynusias keturias figūras. Centrinė figūra – tvirtai kojomis į žemę įsiręžęs Abraomas ir sugniaužęs dešiniajame kumštyje peilį, o kairiaja ranka sugriebęs už galvos parblokštą Izaoką. Smūgiui paruoštą ranką sulaiko už nugaros stovintis angelas, kuris tarytum suaugintas į vieną kūną su Abraomu. Izaoko figūra persipynusi su šalia gulinčio Avinėlio figūra. Figūrų persipinimas, suliejimas, suaugininimas, kuomet vienos kūno dalys virsta kito kūno dalimis – viena iš Ž. Lipšico meninės raiškos priemonių, kurią jis naudojo dar ankstyvoje griežtų geometrizuotų formų kubizmo kūryboje ir išplėtojo monumentalioje skulptūroje, siekdamas pabrėžti kompozicijų įtampą, dinamiką ir dramatizmą.

 

Skulptorius išryškino Abraomą kaip fizinį ir konceptualų gyvybės medžio kamieną. Galutinėje kūrinio versijoje – skulptūroje - virš Abraomo išsirikiuoja trys patriarchai, o skulptūros viršuje – į Dekalogo plokštes žvelgiantis Mozė, apsuptas degančio krūmo liepsnų, savo forma primenančių menorą. Menotyrininkai skulptūrą „Mūsų gyvenimo medis“ yra pavadinę monumentalia judaizmo kvintesencija. Pačiam Ž. Lipšicui atidengti skulptūros nepavyko – menininkas netikėtai mirė 1973 metų pavasarį. Tačiau jo svajonę, kaip ir norą būti palaidotam Jeruzalėje, įgyvendino jo žmona - skulptorė Jula. Skulptūra pastatyta ir atidengta ant Skopo kalno 1978 metais.

 

Šiemet minimos skulptoriaus Ž. Lipšico 130 - osios gimimo metinės. Druskininkuose gimęs ir augęs menininkas mėgo kartoti, kad be savo lietuviškų šaknų jis nebūtų sukūręs didžiųjų gyvenimo medžių.