TEISUOLIŲ ALĖJA: JERONIMAS IR MARIJA BUKONTAI |
← |
Publikuota: 2021-04-15
JERONIMAS BUKONTAS
1903–1945
MARIJA BUKONTIENĖ
1901–1970
Čia mano sūnus! Jis turės mano pavardę!
Jeronimas Bukontas
Virpančia širdimi galvoju apie tuos paprastus, šviesius ir bebaimius teisuolius, kurie be garsių kalbų ir painių išvedžiojimų įvykdė šventą Toros priesaką: mylėdami savo artimą kaip save, išgelbėjo žūstantį žmogų. Aš su begaline meile bei dėkingumu kuždu šiuos vardus: Jeronimas Bukontas, Marija Bukontienė, Vaclovas Martinkus, Kotryna Šulcienė, Zenonas Šulcas, Elena Lauraitienė...
Alfonsas Bukontas
Žinomas lietuvių poetas Alfonsas Bukontas tik suaugęs sužinojo savo tikrąjį vardą – Mordechajus Michnickis. Prasidėjus karui Alfonso tėvai – dantų gydytoja Nechama Gurvičaitė- Michnickienė ir teisininkas Jankelis Michnickis pateko į Kauno getą. J. Michnickį 1942 metais nužudė IX forte, o Alfonso motina Nechama 1944 metais buvo išvežta į Štuthofą ir ten žuvo. Broliukas Azrielis su teta Ševa dar 1941-aisiais buvo sušaudyti netoli Mažeikių ant Ventos kranto.
Židikų kunigas Vaclovas Martinkus, Mažeikių krašto valstiečiai Jeronimas ir Marija Bukontai, Marijos seserys Kotryna ir Elena, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, atsisakė išduoti kūdikį jiems grasinusiems vietiniams naciams. Kunigas V. Martinkus pakrikštijo vaikelį Alfonsu ir įrašė į krikšto knygą Bukonto pavarde. Jeronimas Bukontas tvirtai apsisprendė: „Čia mano sūnus! Jis turės mano pavardę!“ 1945 metais sovietai Jeronimą Bukontą suėmė ir ištrėmė, tais pačiais metais jis mirė Archangelsko miškuose. Marija Bukontienė visą gyvenimą gyveno savo sūnaus Alfonso rūpesčiais ir džiaugsmais. Motiniškai jį globojo ir Marijos seserys Elena su Kotryna – Alfonsui kartais netgi atrodydavo, kad jos savo vaikams neskirdavo tiek dėmesio ir šilumos, kiek skyrė jam...
Iš: Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, 2018
| ↑ | ← |
