Mėnesio eksponatas

Vilniaus žydų istorijos tyrinėtojams profesionalams šis asmuo ir jo tragiška mirtis yra puikiai žinomi, o išskirtinis jo antkapinis paminklas užfiksuotas ne vienoje šių žydų kapinių fotografijoje. Įmantri pakirstu sparnu paukščio skulptūra puošė Aiziko Mejerio Dievenišskio (1878-1919) kapą. A. M. Dievenišskis, plačiau jidiš literatūros gerbėjams atpažįstamas kūrybiniu A. Vaiterio pseudonimu, yra nepelnytai primirštas Vilniaus žydų istorijoje.

 

A. M. Dievenišskis buvo ganėtinai žymi to meto politinė, vėliau ir kultūrinė figūra. Augdamas gavo tradicinį religinį žydišką išsilavinimą, tačiau jaunystėje susižavi progresyviomis idėjomis, tapo aktyviu bundistu, dalyvavo revoliucinėje veikloje, dėl kurios ne kartą kalintas ir persekiotas. Nusivylęs politine situacija, pradeda rašytojo karjerą, pasivadina A. Vaiteriu ir ragina žydų inteligentiją ir visuomenę atsigręžti į žydiškumą. A. Vaiteris, kaip rašytojas, labiausiai išgarsėja savo pjesėmis, kurias daugiausiai statė žydų teatrai. Talentingą redaktorių, rašytoją ir dramaturgą A. Vaiterį pačiame jėgų žydėjime pakirto Lenkijos kariuomenės legionieriaus kulka.

 

Želigovskio kariuomenei 1919 m. balandžio mėn. puolant ir okupuojant Vilnių per miestą nusirita plėšimų ir smurto banga, daugiausiai prieš žydus. Šio pogromo metu, kaip ir daugelis kitų, A. Vaiteris buvo ištemptas iš savo namų ir lenkų legionierių nušautas (iš viso buvo nužudyta apie 60 asmenų). Šis antižydiškas Lenkijos valdžios nesustabdytas ir netgi neigtas lenkų karių išpuolis slogiai pradėjo naują lenkiškojo Vilniaus-Wilno istorijos etapą, kuriame dar ne kartą pasikartos antižydiški eksesai.

 

Įsimintiną paminklinę kompoziciją A. Vaiterio mirčiai įamžinti ir jo atidengimo ceremoniją surengė Žydų rašytojų ir žurnalistų sąjunga Vilniuje (Fareyn fun yidishe literatn un zhurnalistn in Vilne), kuriai iki mirties priklausė A. Vaiteris. Rašytojo gyvenimas, darbai ir atminimas taip pat įamžinti 1920 m. jo bendražygių išleistoje knygoje „Vayter-bukh: Tsum ondenk fun Vayter“ (,,Vaiterio knyga: Vaiterio atminimui“) bei 1923 m. publikuotoje rinktinėje ,,Ksovim” (,,Raštai“).

 

Parengė istorikė Rūta Anulytė,

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus

Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus muziejininkė-edukatorė