TEISUOLIŲ ALĖJA: DANIELIUS IR MARIJA JURKAI

 

Jokūbui ir Julijai Rosijanskiams su 17 metų dukra Zofija pavyko pabėgti iš likviduojamo Vilniaus geto. Iš pradžių jie pagalbos kreipėsi į pažįstamus, deja, visi atsisakė priimti. Bet kažkas pasiūlė bandyti laimę pas nepažįstamus, tačiau labai gerus žmones – Danielių ir Mariją Jurkus. Danielius ir Marija su dvylikamečiu sūnumi Algirdu gyveno Vilniuje, Žvėryne. Danielius Jurkus nepabijojo priglausti netikėtai pas juos atėjusių Rosijanskių, davė atskirą kambarį ir rūpinosi Rosijanskiais iki nacių pasitraukimo iš Vilniaus, nors išlaikymo našta ir rizika buvo labai didelė. Tačiau Danielius Jurkus darė tai, ką, jo žodžiais tariant, tais laikais turėjo daryti kiekvienas padorus žmogus.

 

Vilniaus lenkų antinacinio pogrindžio nariai visiems trims Rosijanskiams parūpino dokumentus lenkiškomis pavardėmis. 1944-ųjų pavasarį Rosijanskių dukra Zofija buvo perkelta pas Mariją Deimart, kuri rūpinosi ja kaip savo vaiku. Po karo Rosijanskių šeima emigravo. Marijai ir Danieliui Jurkams jie parašė padėkos kupiną laišką, taip pat liudijimą apie bebaimius Danielių Jurkų ir jo žmoną Mariją, išgelbėjusius jiems gyvybę.