TEISUOLIŲ ALĖJA: Liucina ir Vincentas Antonovičiai

 

Nacių okupacijos metais Bronislava Malberg pabėgo iš Vilniaus geto ir atėjo į Jadvygos ir Vincento Antonovičių namus Pylimo gatvėje. Bronislava į Vilnių atvyko prieš karą ir neturėjo nei daug pažįstamų, nei draugų, nei santaupų. Nors su Antonovičiais ją taip pat siejo tik trumpalaikė pažintis, jie ją šiltai priėmė. Bronislavai buvo įrengta slėptuvė Antonovičių dukrų Liucinos ir Teresės kambaryje už spintos. Kadangi pas Antonovičius lankydavosi įvairių žmonių, be to, buvo baiminamasi ir vis paslėptų žydų ieškančios policijos kratų, Bronislavą perkėlė pas Vincento motiną Antoniną, bet ir ten buvo nesaugu. Bronislavai Malberg buvo parūpinti suklastoti dokumentai Joanos Malinovskos vardu ir, radus saugią vietą, moteris buvo perkelta į Nemenčinę, kur ji vertėsi privačiomis prancūzų kalbos pamokomis ir sulaukė nacių okupacijos pabaigos. 1942 m. Antonovičiai įsigijo Tuskulėnų dvarą ir iki nacių okupacijos pabaigos ten slapstė Kurganų šeimą. 1942 m. Antonovičių šeima patyrė skaudžią netektį – mirė Jadvyga Antonovič. Geraširdė, gailestinga moteris neištvėrė karo baisybių. Po karo Antonovičių šeima ir Bronislava Malberg (Joana Malinovska) emigravo į Lenkiją, apsigyveno Varšuvoje. Joana ištekėjo, tapo Piasecka, kurį laiko dirbo Izraelio ambasadoje Varšuvoje, vėliau gyveno Paryžiuje, tačiau niekada nepamiršo Antonovičių, daug metų bendravo su Liucina Antonovič-Bauer.

 

 

 

Iš: Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, 2018