MĖNESIO EKSPONATAS |
← |
Publikuota: 2021-01-05
Šioje nuotraukoje užfiksuota akimirka iš Vilniaus geto sporto aikštelės atidarymo minėjimo. Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas – Vilniaus geto policininkas Ferdinandas Beigelis, ketvirtas – geto policijos vadovo pavaduotojas Salekas Desleris, šeštas – Vilniaus geto ir geto policijos vadovas Jakovas Gensas, septinta – J. Genso dukra Ada, dešimta – J. Genso žmona Elvyra Budreikatė.
1942 m. liepos 1 d. Hermano Kruko dienoraščio įraše pažymima, kad jo autorius su nuostaba išgirdo dainuojančių vaikų balsus. Šias dainas dainavo vaikai gete statę ir įrenginėję sporto aiškštelę. Anot H. Kruko, „Gete tai skambėjo kaip praeities aidas, dalelė istorijos jaunimo, kuris gyveno ir mirė dėl geresnio ir gražesnio rytojaus“.
Oficialiai sporto aikštelė Vilniaus geto bibliotekos kieme (dabar – Žemaitijos g. 4) buvo atidaryta 1942 m. liepos 10 d. Atidarymo metu kalbas sakė inžinierius Grigorijus Guchmanas, Vilniaus geto vadovas Jakovas Gensas, Sporto skyriaus vadovas – Šabtajus Milkanovickis, o taip pat vaikus atstovavusi mergaitė, kuri padėkojo už sporto aukštelės įrengimą ir geto vadovybei įteikė gėlių.
Intelektualas ir vienas iš gyvenimo Vilniaus gete metraštininkų, Zeligas Kalmanovičius, stebėdamas jaunimą sporto aikštelėje savo dienoraštyje pastebėjo: „Priešais mane, stadione, kurį getas įrengė sportuojančiam geto jaunimui, vaikšto žydų jaunuoliai, apleisti vaikai [...] Jie – mūsų išlikimo prasmė“.
Sporto aikštelės atidarymas turėjo svarbią reikšmę gete įkalintam jaunimui, jungusiam praeitį ir ateitį. Sportas Vilniaus gete, kaip ir teatras, rašytojų ir dailininkų kūryba buvo viena iš dvasinio pasipriešinimo formų.
| ↑ | ← |
