TEISUOLIŲ ALĖJA: VLADISLAV PLOKŠTO IR URŠULĖ PLOKŠTO |
← |
Publikuota: 2020-12-17
VLADISLAV PLOKŠTO
1904–1965
URŠULĖ PLOKŠTO
1905–1993
Nacistinės okupacijos metais man nebuvo skirtos maisto kortelės, todėl duonos kąsniu su manimi dalijosi visi Plokšto šeimos nariai, ne tik suaugę, bet ir vaikai. Jie nuolat baiminosi dėl mano ir savo gyvybės. Šeima gyveno labai skurdžiai, nes Vladislavas turėdavo darbo tik dvi dienas per savaitę. Kad kaip nors visi prasimaitintų, Uršulė laikė ožką, vištų ir triušių. Mane slapstė palėpėje iki 1944 m. birželio.
Galina Plokšto-Vyšniauskienė
Izraeliui ir Marijai Grinbergams 1941 m. sausio 1 d. Vilniuje gimė dukra Eleonora. 1941-ųjų birželį Marija su dukrele išvyko į Naugarduką paviešėti pas seserį. Netikėtai prasidėjus karui Marija paliko dukrą seseriai ir parskubėjo į Vilnių, bet miestą rado jau okupuotą. Ji paprašė dukros auklės Veronikos Tunevič parvežti iš Naugarduko Eleonorą. Veronikai pavyko išnešti iš Naugarduko mergaitę – aplinkkeliais apie šimtą kilometrų ji nešėsi Eleonorą ant nugaros, kol pasiekė Vilnių. Eleonoros tėvai pateko į Vilniaus getą ir ten jų pėdsakas dingo. Veronikai per gerus pažįstamus pavyko globotinę paslėpti pas sutuoktinius Uršulę ir Vladislavą Plokšto Vilniaus pakraštyje. Uršulė su vyru prisiėmė didžiulę riziką, juk jie augino du savo vaikus – Ryšardą ir Tadeušą. Plokšto šeima Eleonorą slėpė visą nacių laikotarpį. Kaimynai apie slapstomą vaiką nežinojo. Po karo Uršulė su Vladislavu vis vylėsi, kad atsiras Eleonoros tėvai, bet taip ir nesulaukę, 1946 m. įsidukrino mergaitę, davė savo pavardę ir pavadino Galina. Eleonoros gelbėtoja Veronika Tunevič buvo išvežta darbams į Vokietiją, o po karo apsigyveno Lenkijoje. Tik po daugelio metų Galinai Plokšto-Vyšniauskienei pavyko rasti Veroniką Tunevič Slubicėse ir daugiau sužinoti apie savo tikruosius tėvus Izraelį ir Mariją Grinbergus.
Iš: Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, 2018
| ↑ | ← |
