TEISUOLIŲ ALĖJA: JONAS RUZGYS IR STANISLAVA RUZGIENĖ

1918–2005

 

JONAS RUZGYS

1904–1998

 

 

Rašytojas Jonas Ruzgys atėjo prie Vilniaus geto vartų pasiryžęs pasiūlyti pagalbą prieškario pažįstamai Lizai Aizenberg, kurios vyrą naciai nužudė pirmomis karo dienomis, o ji su dvejų metų dukrele atsidūrė Vilniaus gete. Visam gyvenimui Lizos Aizenberg atmintyje išliko Jono Ruzgio prie geto vartų ištarti žodžiai: „Atėjau grąžinti tikėjimo žmogumi.“ Nuo tos akimirkos prasidėjo kova dėl Lizos Aizenberg ir jos dukrelės Ritos gyvybės. Iš pradžių J. Ruzgys paguldė Ritą į akių ligoninę kaip karaimę, bet kilus įtarimams greitai pasiėmė mergaitę į namus, o netrukus suorganizavo ir motinos pabėgimą iš geto. Lydima Jono ir Stasės Liza sėkmingai pasiekė jų namus Žvėryne ir Ruzgių bute įrengtoje slėptuvėje su dukrele Rita praleido jaudulio ir nerimo pilnų 2,5 metų. Jonas ir Stanislava Ruzgiai taip pat organizavo rizikingą Marijos Petuchauskienės ir jos sūnaus Marko gelbėjimo operaciją, pradedant Marko ir jo motinos pabėgimu iš Vilniaus geto į Ruzgių butą. Vėliau Stasės Ruzgienės lydimi Petuchauskai pasiekė Šiauliuose gyvenusius kitus savo gelbėtojus – Rozaliją ir Jackų Sondeckius. Jei ne Ruzgių pagalba, nebūtų pavykę išlikti gyvoms ir seserims Faniai ir Rebekai Feldmanaitėms. Ruzgiai joms perduodavo į slėptuvę maisto, o kritiškiausiu momentu priėmė į savo namus, gydė susirgus ir rado patikimą moterį, pas kurią seserys Feldmanaitės sulaukė nacių okupacijos pabaigos. Jonas ir Stanislava Ruzgiai stengdavosi padėti visiems, kam tik galėjo, darė tai kantriai ir kasdien, kol naciai pasitraukė iš Lietuvos.

 

 

Iš: Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, 2018