Teisuolių alėja: geto ryšininkė Ona Šimaitė

„Jie buvo tautos dorovės žiedas, tautos dvasios didikai, nesvarbu, išsimokslinę žmonės ar paprastuoliai rašto nepažinę, nešę tikrą artimo meilę“ – šiuos žodžius rašytojas Icchokas Meras skyrė žydų gelbėtojams.

 

Virtualioje Teisuolių alėjoje pristatome žydų gelbėtojus, kurie per daugelį metų neišblėso išgelbėtų žmonių atmintyje. Jie sugebėjo pasipriešinti aplinkai, nacistinės okupacinės valdžios režimui ir daugeliui dienų bei mėnesių tapo vienintele viltimi pasmerktiesiems.

 

2018 m. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus parengė parodą ir išleido katalogą  „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ skirtą žydų gelbėtojams, Pasaulio Tautų Teisuoliams, gelbėjusiems žydus įvairiuose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Virtualios parodos pagrindą sudaro „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ katalogas.

 

 

 

1894–1970

 

 

Nuo pat pirmųjų Vilniaus geto dienų Ona Šimaitė įsitraukė į gete kalintų žydų gelbėjimą. Ona – geto ryšininkė – atneša ir išneša laiškus, parūpina nelegalius pasus, slepia pabėgėlius, ieško žydų vaikams slapstymo vietų, rizikuodama gyvybe, neša į getą ginklus, šaudmenis. Eidama neva dėl universiteto bibliotekos reikalų, Ona į getą atnešdavo įkalintiems žmonėms kiek įmanydama daugiau būtiniausių daiktų, o išeidama išnešdavo vertingą archyvinę medžiagą: dokumentus, rankraščius, retas knygas. Visus pinigus, kuriuos gaudavo už darbą bibliotekoje, Ona išleisdavo produktams, kuriuos perduodavo žydams.

 

1944-ųjų pavasarį kažkas įskundė Oną Šimaitę savo bute slepiant dešimtmetę žydaitę. Balandžio 28 dieną darbe, universiteto bibliotekoje, ji suimama. Vokieči okupacinė valdžia Oną Šimaitę nuteisė mirties bausme. Vilniaus universiteto profesorių ir tarnautojų surinktomis lėšomis pareigūnai buvo papirkti ir mirties bausmė buvo pakeista į koncentracijos stovyklą. Iš pradžių Ona Šimaitė buvo išvežta į Dachau, vėliau perkelta į koncentracijos stovyklą reicho okupuotoje Prancūzijos teritorijoje. Po daugiau kaip keturių mėnesių sunkaus darbo (vagonų krovimo) sunkiai sergančią Oną Šimaitę kartu su kitais kaliniais 1944 metų rugsėjo 10 dieną išvadavo Sąjungininkų armija.

 

Nujausdama galimas stalininio režimo represijas O. Šimaitė į Lietuvą negrįžo, liko Prancūzijoje ir apsigyveno Paryžiuje. Išgelbėtųjų kvietimu 1953 metais nuvyko į Izraelį, kur buvo sutikta su dideliu džiaugsmu ir pagarba. 1956 metais grįžo į savo svajonių miestą Paryžių, kur gyveno iki mirties.

 

 

Išgelbėtoji Salė Wachsman, 1948.