Mėnesio eksponatas

Skaitmeninį atvaizdą (aps. Nr. VŽMP 8293/ 61) po apsilankymo 2019 metais gimtajame tėvo Vilniuje ir Tolerancijos centre muziejui dovanojo Zyron Krupenia iš Australijos, kurio tėvas Izraelis Krupenia gimė ir iki 1930 metų gyveno Vilniuje, vėliau emigravo į Pietų Afriką. Reverse užrašas hebrajiškais rašmenimis juodu pieštuku: אוּיפן שלאַס - בארג / 1928.9.23 / י. קרופ. („Ant Pilies kalno 1928.9.23 / I. Krup [Izraelis Krupenia]“.

 

Grupiniui portretui pozuoja 6 jauni žydų vyrai prie vainikais ir simboliniais ženklais puošto kryžiaus Pilies kalne (taip pagal lenkišką tradiciją tuo metu vadintas Gedimino kalnas) Vilniuje 1928 m. rugsėjį. Ant kryžiaus kabo ąžuolų šakų vainikas, papėdėje atremtas dar vienas žalumynų ir gėlių vainikas. Po ąžuolų šakų vainiku – lenkiškas simbolis: vertikalaus ovalo rėme kryžius su herbiniu lenkišku ereliu centre ir data – „1918.XII.31“ (1918 m. gruodžio gale iš Vilniaus pasitraukus vokiečių okupacinei armijai, Vilnių kelias dienas kontroliavo lenkų nacionalistų pajėgos, vadinusios save Vilniaus savanorių savigynos būriais).

Kryžius su inkaro ir širdies simboliais, suprojektuotas architekto Antano Vivulskio (1877–1919), pastatytas 1917 metais rugpjūčio 17 dieną Gedimino kalne kunigo Stanislovo Išoros ir Zigmanto Sierakausko (1826–1863) atminimui. Tą pačią dieną vokiečių okupacinės valdžios buvo pašalintas. Atstatytas 1921 metais sausio 23 dieną sukilimo metinių proga. 1925 metais prie kryžiaus įrengtos dvi plokštės: viena su užrašu lenkų kalba „Nežinomam kareiviui“, kita – su Lukiškių aikštėje mirties bausme nubaustų 1863–1864 metų sukilimo dalyvių pavardėmis. 1940 metų birželį (kitais duomenimis, Antrojo pasaulinio karo pradžioje) kryžius vėl dingo. Pasak istoriko Dariaus Staliūno (Savas ar svetimas paveldas?: 1863–1864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta. – Vilnius, [2008], p. 65), kryžius dingo ne karo metais, o 1940 metais galimai buvo nugriautas lietuvių.

2017–2018 m. Gedimino kalne rasti 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko, Konstantino Kalinausko ir dar 18 sukilimo dalyvių palaikai 2019 metų lapkričio 22 dieną iškilmingai perlaidoti Vilniuje, Rasų kapinių centrinės koplyčios kolumbariume.

Šaltiniai:

Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas (http://www.vilniauspilys.lt/kulturos-vertybes/);

interneto prieigos: http://www.wilnoteka.lt/artykul/historia-baszty-giedymina-na-wystawie-w-bibliotece-uniwersytetu-wilenskiego, http://mylimasvilnius.lt/2010/12/27/ats-nezinomo-kareivio-kapas-gedimino-kalne

 

Parengė Pagalbinio fondo saugotoja-tyrinėtoja Jovita Stundžiaitė-Olšauskienė.

© VVGŽM fondai