Pagerbtos Lietuvos žydų genocido aukos

Pirmieji renginiai, skirti paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimą muziejuje prasidėjo rugsėjo 19 d. Vakaro metu buvo atidaryta Bartosz‘o Frątczak‘o fotografijų paroda „(Ne)Būtis“. Lenkijoje gimusio, o šiuo metu Vilniuje gyvenančio menininko užfiksuotuose kadruose pasakojama tragiška Lietuvos vietovių ir žmonių istorija, paženklinta nykstančios žydų kultūros pėdsakų palikimo. Po parodos atidarymo susirinkusieji liko G. Vainberg-Tatz koncerte. Buvusi vilnietė, M. K. Čiurlionio mokyklos, vėliau – Izraelio S. Rubino muzikos akademijos, Manhatano ir Juilliardo aukštosios muzikos mokyklų Niujorke auklėtinė, yra daugelio konkursų laureatė. Goldos Vainberg-Tatz koncertą skyrė Pasaulio Tautų Teisuoliams, tarp kurių yra ir pianistės mamą išgelbėjęs kunigas Antanas Gobis, atminti.

Rugsėjo 23 d. vyko jau tradicija tapęs gyvųjų maršas „Atminties keliu“ – eisena nuo Panerių geležinkelio stoties link Panerių memorialo (Agrastų g. 15, Vilnius), vėliau sekė aukų atminimo ceremonija Panerių memoriale. Susirinkusieji kartu pagerbė genocido aukas.

Lietuvos Respublikos ambasada Londone minėdama Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, rugsėjo 26 d. sukvietė JK žydų ir lietuvių bendruomenes į vakarą, skirtą Vilniuje gimusiam ir jame iki paauglystės gyvenusiam Samueliui Bakui, gelbėtojų dėka išgyvenusiam Vilniaus geto panaikinimą. VVGŽM Tolerancijos Centro ir Samuelio Bako muziejaus vadovė Ieva Šadzevičienė pristatė litvakų dailininko, Vilniaus garbės piliečio išskirtinę dramatiško gyvenimo istoriją ir jos atspindį kūryboje. Susirikusiems apie savo kūrybą ir jos svarbą kalbėjo ir pats Samuelis Bakas, tele-tilto metu atsakydamas į gausius publikos klausimus. Jis papasakojo, kodėl jam svarbu, kad vienintelis jo kūrybos muziejus atidarytas būtent Vilniuje.