Mėnesio eksponatas

2019 m. Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų pasiekė vertinga dovana – 28 didelio formato Jehošuos Kovarskio paveikslai. Nuoširdžiai dėkojame dailininko artimiesiems – sūnėnui Davidui Finkelsteinui ir dukterėčiai Sandrai Ben-Artzi, gyvenantiems JAV, už dosnią dovaną. J. Kovarskio paveikslus muziejaus Tolerancijos centro lankytojai išvysti gali parodoje, kuri veikia nuo š.m. gegužės iki spalio mėn.

 

Jehošua Kovarskis gimė 1907 m. Vilniuje. 1924 m. septyniolikmetis jaunuolis išvyko į Palestiną, mokėsi Becalelio dailės mokykloje Jeruzalėje. Persikėlęs į Tel Avivą dirbo scenografu hebrajų teatre ir net svajojo tapti aktoriumi. 1928 m. grįžo į Vilnių, tačiau po trejų metų jį suviliojo Paryžius, kur praleido 1931–1935 metus. Dailininkas vis blaškėsi tarp Prancūzijos ir Palestinos: po kelerius metus gyvendavo tai vienoje, tai kitoje šalyje. Įkūrus Izraelio valstybę, jis apsistojo Safedo mieste, kuriame tuo metu būrėsi dailininkų kolonija. 1951 m. emigravo į JAV. Mirė 1967 m. Los Andžele.

 

Idėjinei ir emocinei raiškai J. Kovarskis pasirinko abstrakcionizmą, tačiau visiškai neatsisakė figūrinio vaizdavimo. Jo kūrybai būdinga ryški siurrealizmo filosofija, stiprūs romantikos bei misticizmo elementai. J. Kovarskis teigė, kad „abstrakcionizmas privalo būti prasmingas“, tad dailininko siužetuose vyrauja antikos ir skandinavų mitai, Afrikos ir Meksikos legendos bei Biblijos istorijos.

 

Viena J. Kovarskio drobių pasakoja princesės Kasandros istoriją. Anot graikų legendos, princesę Kasandrą įsimylėjo graikų dievas Apolonas ir, siekdamas ją suvilioti, pasiūlė jai pranašystės dovaną. Kasandra sutiko būti Apolono mylimąja, tačiau gavusi pranašystės dovaną jį atstūmė. Supykęs Apolonas negalėjo atsiimti dovanos, tad prakeikė Kasandrą, kad jos pranašystėmis niekas niekada netikėtų. Nors Kasandra ir numatė Trojos sunaikinimą ir perspėjo trojėnus, bet niekas ja nepatikėjo.

Tapydamas J. Kovarskis nenaudoja seniau sukurtų simbolių. Jis ieško savos simbolinės kalbos, kuri skatintų žiūrovą mąstyti ir interpretuoti, suartintų autorių su žiūrovu, sustiprintų dvasinį kūrėjo ir žiūrovo ryšį.

 

Teksto autorė menotyrininkė dr. Vilma Gradinskaitė