Mėnesio eksponatas

Vilniaus Didžioji sinagoga garsėjo kaip svarbus Lietuvos žydų dvasinis ir švietimo centras nuo XVI a. pabaigos iki XX a. penktojo dešimtmečio, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą. 2011 m. pradėti Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijos archeologiniai tyrimai, siekiant nustatyti, kiek išlikę šios sinagogos komplekso fragmentų. Tyrimai tęsti 2015–2018 m. Š. m. liepos 1 d. prasideda naujas tyrimų, kuriuos vykdo tarptautinė archeologų grupė, sezonas.

Kaip vertingosios sinagogos savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiosios sinagogos konstrukcijos: XVIII a. II p.–XIX a. pab. mūrinės sienos fragmentas su įėjimo į sinagogą vieta; XVII a. I p. pietryčių mūrinės sienos fragmentas su Aron kodešo niša; sinagogos rytinio kampo mūro fragmentas; patalpų architektūrinės detalės. Taip pat registre įvardytos buvusių komplekso statinių liekanos ar jų vietos, t. y. XIX a. I p.–XX a. I p. pirties pastato su ritualiniais baseinais (mikvomis) liekanos. Mikva – specialus baseinas prie sinagogos ritualiniam apsivalymui. Apsivalymas atliekamas visiškai pasineriant į vandenį.

Būtent 2017 m. archeologinių tyrimų (vadovas M. Daubaras) metu aptiktos dviejų mikvų liekanos. 6-oje perkasoje atidengti tokie aptariamojo objekto fragmentai: XIX a. I puse datuojamų viešųjų pirčių pastato išorinė siena, vidaus patalpų molinių plytų grindys, 1911 m. renovuota mikva su išlikusiais laipteliais. 7-oje perkasoje atidengti XIX a. I puse datuojamo viešųjų pirčių pastato išorinė siena, vidaus patalpų molinių plytų grindys, 1911 m. renovuotos mikvos ir vėlyvesnio etapo vandens rezervuaro fragmentai.

Mikvų konstrukcija suformuota iš rausvai gelsvų aštriabriaunių degto molio plytų ir cemento skiedinio. Išlikę nusileidimo angos, kanalizacijos trapas. Vidinės mikvų dalies sienos išklijuotos baltomis kvadratinėmis plytelėmis, o dugnas – geltonų bei mažų raudonų plytelių mozaika. Šios plytelės gamintos Gardine ir, kliaujantis istoriniais šaltiniais, turėjo būti panaudotos mikvai dekoruoti 1911 m. Gardino plytinė ir koklių fabrikas „Stanisławów“ XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje veikė buvusios Stanislovo Augusto Poniatovskio užmiesčio rezidencijos, vadinamos Stanislavovu, teritorijoje.

 

 

 

 

 

© Nuotrauka (1) Neringos Dargytės

© Nuotrauka (2) Manto Daubaro