MENO GENIJUS – MARKAS ANTOKOLSKIS |
← |
Marko Antokolskio portretas, apie 1900.
Markas Antakolskis (1840–1902) – modernios pasaulietinės žydų dailės pradininkas gimė Vilniaus smuklininko šeimoje. M. Antokolskį talentas nuvedė jį į iki tol žydams neprieinama laikytą imperatoriškąją Peterburgo dailės akademiją, vėliau jis gyveno ir kūrė Berlyne, Romoje, Paryžiuje.
Jo meninis polinkis reiškėsi dar vaikystėje – nuolat gaudavo pylos nuo tėvo už „stabų“ gaminimą. Remiantis tuo, kad žmogus sukurtas pagal Dievo atvaizdą, judaizme bet koks žmogaus vaizdavimas yra griežtai draudžiamas. M. Antokolskio skulptūros orientuotos į žmonių vaizdavimą sukėlė tikrą revoliuciją ir metė iššūkį nusistovėjusiai žydiško meno sampratai.
Mirus M. Antokolskiui ir jo kūną laidoti gabenant iš Frankfurto į Sankt Peterburgą, traukinys simboliškai sustojo Vilniuje. Skulptoriaus gimtojo miesto gyventojams atiduodant jam pagarbą, miesto rabinas Samuelis Šreiberis pasakė, jog „Vilnius buvo palaimintas dviem genijais: Toros genijumi – Vilniaus Gaonu ir meno genijumi – Marku Antokolskiu.“
XX a. pirmoje pusėje, mieste buvo galima pamatyti ir skulptoriaus darbų, žinomiausias iš jų buvo imperatorės Jekaterinos II (1729–1796) skulptūra dabartinėje Katedros aikštėje. Ją užsakė imperinė Rusijos valdžia, už šį darbą skulptorius gavo 30000 auksinių rublių. Pirmojo pasaulinio karo metu skulptūra išvežta į Rusiją.
© Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
| ↑ | ← |
