LIETUVOS ŽYDŲ TARYBOS ĮKŪRIMAS |
← |
Jonas Rustemas, Būgnų penkakė, vaizduojanti žydą, 1815 m.
© Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
LDK žydai prisijungė prie Lenkijos karalystėje veikusios Keturių žemių tarybos dar 1587 m., tačiau išsiskiriantys Lenkijos ir LDK žydų interesai paskatino atskiros aukščiausios žydų savivaldos institucijos susiformavimą. 1623 m. įkurtas Lietuvos žydų taryba (heb. Vaad medinat Lita) – sprendė įvairius žydų gyvenimo aspektus: rūpinosi mokesčių surinkimu valstybei, formavo žydų poziciją visuomenėje bei rūpinosi religijos, švietimo klausimais.
Lietuvos žydų taryboje didžiausią vaidmenį vaidino pagrindinės Brastos, Gardino ir Pinsko, vėliau – Vilniaus bei Slucko žydų bendruomenės. Kiekviena jų administravo joms priskirtas teritorijas. Dabartinės Lietuvos teritorijoje taip pat buvo išskirtos smulkesnės Kėdainių, Biržų ir Vyžuonų apygardos. Iki 1764 m. veikęs Lietuvos žydų taryba skirtinguose miestuose rinkosi 33 kartus.
| ↑ | ← |
