APIE SAMUELĮ BAKĄ |
← |
Samuelis Bakas gimė 1933 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje. Nuo mažų dienų mėgo piešti. Tėvai anksti pastebėjo sūnaus meninį talentą. Pasišvęsti išskirtinai menui mažąjį Samuelį ypač paskatino iš Berlyno atvykęs jo mamos dėdė, poetas, dailininkas ir muzikantas Arno Nadelis.
1941 m. Samuelis Bakas su tėvais buvo įkalinti Vilniaus gete, tėvas perkeltas į darbo stovyklą HKP. Seneliai ir visi kiti giminės nužudyti Paneriuose. Bakui su mama pavyko trumpam ištrūkti iš geto, jie ieškojo prieglobsčio Benediktinių vienuolyne, kur jiems bandė padėti katalikų vienuolė Marija Mikulska. Vokiečiams įsiveržus į vienuolyną, Bakui su mama teko grįžti į getą.
Vilniaus gete išskirtinius jaunojo Samuelio Bako gabumus ir pomėgį piešti pastebėjo ir įvertino žydų intelektualai Avromas Suckeveris ir Šmerelis Kačerginskis. Jie pasirūpino, kad net grėsmingos ir žiaurios geto realybės akivaizdoje Samuelis galėtų tęsti savo pamėgtą užsiėmimą: parūpindavo jam piešimo priemonių, pieštukų, popieriaus, padovanojo jam Pinkasą, senovinę odiniais viršeliais įrištą, spalvingais antraštiniais lapais puoštą Vilniaus žydų bendruomenės civilinių įrašų knygą, kuria jaunasis dailininkas galėjo naudoti kaip piešimo albumu.
Devynmečio Samuelio Bako piešiniai drauge su kitų žydų menininkų kūriniais buvo eksponuoti 1943 m. pavasarį Vilniaus geto teatro fojė vykusioje Meno parodoje. Čia Samuelis Bakas sulaukė didelio palaikymo ir pripažinimo. Hermanas Krukas, savo dienoraštyje aprašydamas šią parodą, pastebi: „Didžiausią dėmesį patraukė devynmečio S. Bako piešiniai. Vaikas visais atžvilgiais neabejotinai turi neeilinį talentą“ (cit. pgl. Herman Kruk, Paskutinės Lietuvos Jeruzalės dienos, 2004, p. 504).
Likvidavus Vilniaus getą Samuelis Bakas su tėvais pateko į darbo stovyklą HKP (Subačiaus g. Vilniuje). 1944 m. per vaikų akciją, kai buvo išžudyti visi vaikai, Samuelio tėvams pavyko išgelbėti sūnų. Drauge su mama jis vėl rado prieglobstį vienuolyne, kuriame liko slapstytis iki karo pabaigos. Samuelio tėvas buvo nušautas 1944 m. liepą, visiškai prieš pat išlaisvinant Vilnių. Pasibaigus karui, Samuelis su mama liko vieninteliai iš gausios giminės. Jiems, kaip buvusiems Lenkijos piliečiams, buvo leista palikti sovietų okupuotą Vilnių ir jie nedelsdami išvyko: iš pradžių į Lenkiją, vėliau – į Vokietiją, o 1948 m. pasiekė Izraelį.
1952 m. Samuelis Bakas studijavo Bezalelio meno ir dizaino akademijoje Jeruzalėje, tarnavo Izraelio kariuomenėje. 1956–1959 m. tęsė studijas Paryžiuje École des Beaux-Arts.
Dailininkas daug keliavo, gyveno įvairiose šalyse: Italijoje, Izraelyje, JAV, Prancūzijoje, Šveicarijoje. Šiuo metu gyvena JAV. Samuelis Bakas surengė daugybę parodų žymiausiuose pasaulio muziejuose ir galerijose.
2001 m., pirmą kartą po daugiau nei 50 metų pertraukos, Samuelis Bakas apsilankė gimtajame Vilniuje ir tais pačiais metais surengė čia savo pirmąją retrospektyvinę parodą „Sugrįžimas”. Tais pačiais metais Samuelis Bakas publikavo prisiminimų knygą „Nutapyta žodžiais“ (Samuel Bak, Painted in Words – A Memoir, Indiana University Press, 2001), kuri buvo išversta į keletą kalbų; lietuvių kalba publikuota 2009 m. (Samuel Bak, Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai, Vilnius, 2009.)
2017 m. Samuelis Bakas oficialiai tapo 15-uoju Vilniaus garbės piliečiu, Vilniaus rotušėje jam buvo įteiktos garbės piliečio regalijos. Tais pačiais metais Vilniuje iškilmingai atidarytas Samuelio Bako muziejus – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys.
2018 m. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga dailininkui Samueliui Bakui, Vilniaus geto atminties puoselėtojui, įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių. 2019 m. Holokausto muziejuje Hjustone duris atvėrė Samuelio Bako galerija ir mokymo centras.
Plačiau žr.
Samuel Bak, Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai, Vilnius, 2009
| ↑ | ← |
