Rachelė (Roza) Suckever-Ušajeva gimė 1904 m.(pgl. kitus duomenis – 1909) Smurgainyse (dab. Baltarusija), turėjo jaunesnę seserį Chają. Nuo 1915 m., kai šeima buvo perkelta į Rusijos gilumą, gyveno Sibire. 1922 m. atvyko į Vilnių. Vilniuje Rachelė baigė žydų gimnaziją, Vilniaus dailininkų draugijos Piešimo mokykloje įgijo dailės pagrindų, tapo laisvąja klausytoja Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete, dailę studijavo ir Paryžiuje. 1928 m. išvykusi į Niujorką uždarbiauti, laisvalaikiu piešė Niujorko vaizdus, gyvenimo scenas. Grįžusi į Vilnių 1930 m. iki 1933-iųjų tęsė dailės studijas Liudomiro Slendzinskio tapybos studijoje Stepono Batoro universitete. R. Suckever kūrė peizažus, portretus, natiurmortus, žanrines kompozicijas tapybos ir grafikos technikomis.
R. Suckever priklausė Vilniaus žydų dailininkų draugijai, buvo 1929 m. Vilniuje susikūrusios žydų literatų ir menininkų grupės Jung Vilne (Jaunasis Vilnius) narė. Sukūrė viršelių ir iliustracijų šios grupės literatų kūriniams, kostiumus Leizerio Volfo knygos Švarce perl (Juodieji perlai) teatralizuotam pristatymui Vilniaus konservatorijoje. Rachelė aktyviai dalyvavo dailės parodose: 1930 m. gruodį–1931 m. vasarį Vilniaus dailininkų parodoje Syrkino bibliotekoje, 1933 m. ir 1935 m. – kino teatro „Eden“ patalpose, kuriose ketvirtojo dešimtmečio viduryje savo darbus eksponavo ir kiti Jung Vilne grupės nariai, 1935 m. Stepono Batoro universiteto studentų parodoje, tais pačiais metais JIVO suvažiavimo proga surengtoje pasaulio žydų dailės parodoje. 1938 m. Rachelė surengė asmeninę kūrybos parodą Vilniuje, Prekybos ir amatų rūmuose. 1939 m. dalyvavo jubiliejinėje Žydų dailininkų sąjungos parodoje Varšuvoje, 1940-aisiais dalyvavo rengiant žydų dailininkų darbų parodą.
Naciams okupavus Vilnių, Rachelė su šeima buvo uždaryta Vilniaus gete, 1942 m. gyveno Dysnos gatvėje. Kaip mini Kačerginskis, „gete Suckever buvo juodadarbė vokiečių miesto komendantūroje ir dažnai duonos dar užsidirbdavo piešdama vokiečių nacių portretus“. Nepaisant sunkaus darbo Vilniaus gete Rachelė aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, geto teatro veikloje, kūrė spektaklių dekoracijas, piešė geto gyventojų portretus. Geto teatro žmonių portretus eksponavo 1943 m. sausio 15 d. geto teatre šio teatro vienerių veiklos metinių proga. Rachelė dalyvavo 1943 m. pradžioje gete vykusiame meniniame konkurse ir Tapybos konkurso žiuri sprendimu buvo premijuota už tapybos darbą – vyro portretą. Suckever savo kūrybą pristatė 1943 m. kovo 28 d. geto teatro vestibiulyje surengtoje meno parodoje ir nusipelnė tokio įrašo šią parodą aprašiusio H. Kruko dienoraštyje: „Nuostabi tapytoja Suckever – puiki jos tapyba aliejiniais dažais ir akvarelės.“ Cit. pgl. Krukas, H., kn., 2004, p. 504).
Kaip nurodo Kačerginskis, Rachelei „kilo idėja slapčia švenčiamai Gegužės 1-ajai (1943 m.), kuri vyko pavadinimu „Pavasaris žydų literatūroje“, nupiešti drobėje gėlėtą spalvotą „Gegužę“ pavidalu alyvų, kurios turėjo reikšti, kad šiandien yra Gegužės 1-oji“ (Kačerginski, Š., Churbn Vilne, 1982, p. 202.)
H. Krukas šį įvykį aprašė taip: „ Dar prieš prasidedant minėjimui visa salė žinojo, kad gete buvo Gegužės 1-osios demonstracija. Salėje ant „Rytų sienos“ kabo didelis meninis plakatas (Umos ir Suc.) darbas, papuoštas popierinėmis gegužės gėlėmis. Užrašas: „Pavasaris gete“. Mirtinoje tyloje ir įtemptoje atmosferoje draugas K[rukas] paskelbė vakaro pradžią. [...] Praėjus kelioms dienoms žmonės gete vis dar kalbėjo apie pavykusį minėjimą, kuris buvo įdomus ir padrąsinantis“ (Cit. pgl. Krukas, H., kn. 2004, p. 544). Rachelė Suckever buvo ir viena Plastinio Vilniaus plano kūrėjų.
Likviduojant Vilniaus getą, Rachelė Suckever, kaip ir jos draugė Uma Olkenicka, sąmoningai pasirinko savo šeimos likimą – „pasuko į kairę“, į Treblinkos naikinimo stovyklą – mirti drauge su tėvais ir jaunesniąja seserimi.
