Zeligas Hiršas Kalmanovičius gimė 1881 m. (pagal kai kuriuos šaltinius – 1885 m.) spalio 30 d. Kuldygoje (Kuršo gubernija). Jis įgijo tradicinį rabinų išsilavinimą, vėliau pasuko sekuliarių mokslų link. Mokėsi gimnazijoje, Berlyno ir Karaliaučiaus universitetuose studijavo semitų filologiją ir istoriją. Literatūrinę veiklą Kalmanovičius pradėjo 1906 m. serija žydų filologinių studijų. 1921 m. jis išvyko iš Rusijos ir gyveno Lietuvoje, Latvijoje, Berlyne. 1929 m. atsikėlė į Vilnių, dirbo 1925 m. įsteigtame Žydų mokslo institute (JIVO). Kai buvo pradėtas spausdinti žurnalas JIVO bleter (JIVO puslapiai), Kalmanovičius tapo jo vyriausiuoju redaktoriumi. Sovietams 1939 m. įžengus į Vilnių, Kalmanovičius buvo vienintelis JIVO adminstracinio komiteto narys ir vadovavo JIVO iki antrosios sovietų okupacijos 1940 m. birželį, kol buvo sovietų nušalintas nuo šių pareigų. Naciams okupavus Vilnių, drauge su kitais Vilniaus žydais, Zeligas Kalmanovičius buvo įkalintas Vilniaus gete. Būdamas gete Kalmanovičius rašė slaptą dienoraštį, kuriame netarpiškai dokumentavo tuometinius įvykius. Likviduojant Vilniaus getą jis ir jo žmona 1943 m. rugsėjį buvo išsiųsti į Estijos naikinimo stovyklą, iš kurios jie negrįžo, žuvo 1944.
