Hermanas Krukas gimė 1897 m. Plocke, Lenkijoje. Buvo vyriausias iš šešių vaikų šeimoje. Anksti mirus tėvui, Hermanas, būdamas profesionalus fotografas, važinėjo po aplinkinius miestelius, fiksavo juose prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo įvykius ir taip rėmė savo šeimą. Dirbo vokiečiams okupavus kraštą įsteigtame fabrike meistru. Įsitraukė į sionistų ir bundininkų veiklą. Ypač jį patraukė Vladimiro Medemo, įtakingo Bundo ideologo, asmenybė. Lankė slaptus Lenkijos kairiųjų ratelius, kurie netrukus prisidėjo prie naujojo Komunistų Internacionalo. Lenkijai atgavus nepriklausomybę, tarnavo kariuomenėje, kurioje prisidėjo prie slapto komunistų judėjimo, bet kritikavo sovietus už terorą ir žydų klausimo ignoravimą. Ilgainiui įsitraukė į Bundo veiklą ir tapo aršiu komunizmo kritiku. Varšuvoje suorganizavo Kultūros departamentą Profesinių sąjungų nacionaliniame komitete, kaip Bundo jaunimo organizacijos (Cukunft) Kultūros departamento sekretorius organizavo kilnojamąsias bibliotekas jaunimui šviesti. 1930 m. tapo jidišistų Grosserio bibliotekos prie Kultūros lygos Varšuvoje direktoriumi. 1936 m. Krukas tapo Kultūros lygos vadovu.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Krukas pasitraukė į sovietų okupuotą Lenkijos teritoriją, rudenį pasiekė Vilnių. Kruko žmoną, bandant parsikviesti į Lietuvą pakeliui sovietai suėmė ir ištrėmė į Rusijos lagerius. Viza išvykti į JAV, kaip tai padarė jo brolis Pinchas Švarcas, Krukas nepasinaudojo tikėdamasis kada nors vėl pamatyti savo žmoną. Vilniuje Krukas tyrinėjo žydų bibliotekų istoriją ir medžiagą siuntė savo broliui į Niujorką. Vilniuje jis pasiliko, nes sovietų valdžia jį būtų išleidusi išvažiuoti tik su sąlyga, kad jis sutiktų stoti į Lenkijos kariuomenę Anglijoje ir ten dirbti rusų šnipu. Krukas atsisakė. Šitaip jis pasiliko Vilniuje ir pateko į Vilniaus getą.
Gete Krukas tapo garsiu kultūros veikėju. Drauge su Avromu Suckeveriu, Šmereliu Kačerginskiu ir kt. rinko žydiškas knygas, rankraščius iš JIVO kolekcijos ir kitus spaudinius Rozenbergo štabui, stengėsi kuo daugiau jų paslėpti nuo nacių, kad dokumentai ir knygos nebūtų išvežti. Svarbiausias Kruko nuopelnas – jis tapo Vilniaus geto metraštininku. Tam jis turėjo tinkamas sąlygas. Krukas įkūrė gete didelę biblioteką, kuri tapo pogrindinės veiklos centru. Čia jis kasdien diktavo sekretorei savo užrašus, kurie buvo spausdinami trimis egzemplioriais. Getui buvo žinoma jo misija, ir visi stengėsi jam padėti. Jam pranešdavo naujienas, išgirstas per slaptai laikomą radiją, suteikdavo informacijos iš geto Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) ir iš Žydų tarybos (Judenrato) vadovybės.
Prieš likviduojant Vilniaus getą Krukas buvo išsiųstas į Estiją, kaip manoma prieš 1943 m. rugsėjo 23 d., nes ta data jau žymimi Kruko užrašai iš Kloogos koncentracijos stovyklos. 1944 m. rugpjūčio 22 d. Krukas buvo perkeltas į Lagedžio koncentracijos stovyklą. Artėjant frontui, koncentracijos stovykla buvo likviduota, jos kaliniai, tarp jų ir H. Krukas, dieną prieš vietovės išvadavimą, 1944 m. rugsėjo 18 d. buvo nužudytas.
