APIE DIENORAŠTĮ

Zeligo Kalmanovičiaus (1881/1885 (?)–1944), mokslininko, vieno iš JIVO Vilniuje įkūrėjo ir Vilniaus geto dvasinio vadovo, dienoraštis išliko dalimis. Zeligo Kalmanovičiaus dienoraštis yra vienas žymiausių dokumentų, liudijančių Vilniaus geto tragediją. Dienoraštis išliko per stebuklą. Kai Kalmanovičius iš Vilniaus geto buvo deportuotas į Estijos koncentracijos stovyklą, Hermanas Krukas surado dienoraštį Kalmanovičiaus namuose ir paslėpė geto bibliotekoje. Likvidavus Vilniaus getą, geto teritorijoje rastus dokumentus miestiečiai naudojo namų krosnių pakuroms. 1945 m. Avromas Suckeveris su keliais kitais išgyvenusiais žydų kultūros vertybių gelbėtojais atrado Vilniaus gete slėptų dokumentų likučius, tarp kurių aptiko ir Kalmanovičiaus dienoraštį. Po karo didesniąją Z. Kalmanovičiaus dienoraščio rankraščio dalį A. Suckeveris išsiuntė į JIVO Niujorke, kita dalis liko Lietuvoje. JIVO archyve saugomi 1942 m. birželio 22 d. Z. Kalmanovičiaus užrašyti atsiminimai apie pirmąsias karo dienas ir jo dienoraščio dalis nuo 1942 m. liepos 26 d. iki 1943 m. rugpjūčio 30 d. Pirmą kartą šie rankraščiai buvo išspausdinti išversti į jidiš kalbą 1951 m. JIVO bleter (t. XXXI, p. 18–92); iš hebrajų į jidiš kalbą vertė Judelis Markas. Šių rankraščių vertimas į anglų kalbą publikuotas 1953 m. YIVO Annual of Jewish Social Scient (t. 8, p. 9–81). 1977 m. JIVO saugomų Kalmanovičiaus rankraščių originalai hebrajų kalba buvo išleisti Tel Avive drauge su JIVO parengtu įvadu „Zelig Hirš Kalmanovič – žmogus ir jo tauta” ir trimis eseistikos darbais, kuriuos Kalmanovičius parašė Vilniaus gete. Ši publikacija aprėpė JIVO saugomus 1942 m. birželio 22 d. Kalmanovičiaus pradėtus rašyti prisiminimus apie pirmąsias karo dienas ir dienoraščio dalį, rašytą nuo 1942 m. liepos 26 d. iki 1943 m. rugpjūčio 30 d.

Kita Z. Kalmanovičiaus dienoraščio dalis, rašyta nuo 1942 m. gegužės 16 d. iki 1942 m. liepos 19 d., liko Lietuvoje. Ši dienoraščio dalis po karo priklausė pokariniam Vilniaus žydų muziejui, apie ką byloja dienoraščio puslapiuose išlikęs šio muziejaus spaudas. 1949 m. uždarius Vilniaus žydų muziejų, ši dienoraščio dalis, drauge su kitais muziejaus dokumentais, pateko į archyvą (LCVA inv. nr. F R 1390 Ap. 1 B 25). 1998 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas grąžino iki tol jo žinioje buvusį Z. Kalmanovičiaus dienoraštį 1989 m. atkurtam Žydų muziejui Vilniuje (dabar Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus).

Ilgą laiką Vilniuje likusi Z. Kalmanovičiaus dienoraščio dalis nebuvo žinoma visuomenei. Nors dar penktame dešimtmetyje Šmerelis Kačerginskis iš Vilniaus į JIVO nusiuntė šios dienoraščio dalies vertimą į jidiš kalbą, bet, kadangi originalo JIVO neturėjo, tai šios dalies į pirmąsias Z. Kalmanovičiaus publikacijas neįtraukė, išskyrus kelių dienų įrašus, kuriuose, deja, neturint originalo, įsivėlė klaidų, nurodant įrašų metus (vietoje 1942 m. buvo publikuota 1943 m.; žr. YIVO Annual of Jewish Social Scient , 1953 m. (t. 8, p. 76–81)). Tik gavę fotografuotą LCVA saugoto Kalmanovičiaus dienoraščio kopiją iš Vilniuje gyvenusios Rachelės Margolis, 1997 m. JIVO publikavo šią ilgus metus nežinomą dienoraščio dalį originalo kalba ir išverstą į jidiš kalbą savo leidinyje JIVO bleter (t. III, 1997).

VVGŽM saugomas Z. Kalmanovičiaus dienoraštis – iš atskirų lapelių susiūta maža užrašų knygelė-bloknotas su viršeliais (matmenys – 14,2x7,5 cm). Drauge su užrašų knygele VVGŽM iš archyvo buvo perduoti keturi lapeliai jidiš kalba (matmenys 22,5x14,5 cm).

Dienoraštį Kalmanovičius rašė hebrajiškai su keliais intarpais vokiečių kalba, kuriuose pateikti Franzo Rosenzweigo kūrinio fragmentai – keturi atskiri lapeliai, rašyti jidiš kalba. Pirmuosiuose knygelės puslapiuose (1-6 p.) – Z. Kalmanovičiaus vokiečių kalba užrašytas fragmentas Mistikas iš Franzo Rosenzweigo veikalo Der Stern der Erlösung (Išsilaisvinimo žvaigždė). 1942 m. birželio 23 d. įraše Kalmanovičius mini, kad birželio 22 d. jis pradėjo rašyti prisiminimus: „Vakar metinių proga pradėjau rašyti prisiminimus, tikėdamasis, kad netrukus galima bus juos išleisti viešai”. Tai ir yra minėtieji, šiuo metu JIVO archyve saugomi Z. Kalmanovičiaus prisiminimai apie pirmąsias karo dienas. Įdomu tai, kad VVGŽM saugomame dienoraštyje birželio 22 d. įrašo nėra, bet vietoje jo tarp birželio 21 d. ir birželio 22 d. yra įrišti 6 lapeliai (68-73 p.), kuriuose Z. Kalmanovičiaus vokiečių kalba užrašytas dar vienas fragmentas iš Franzo Rosenzweigo Der Stern der Erlösung (Išsilaisvinimo žvaigždė). Z. Kalmanovičiaus dienoraštis prisodrintas Biblijos ir rabiniškųjų citatų. Kai kurios jų pateiktos tikslios, kitos perfrazuotos ir įpintos į dienoraščio autoriaus stilių.

1998 m. į VVGŽM patekęs dienoraštis buvo smarkiai sunykęs, knygelės viršeliai ir lapeliai deformuoti, apiplyšę, skylėti, rašalas vietomis sunkiai išskaitomas, išblukęs, išsiliejęs. 2011 m. Z. Kalmanovičiaus dienoraštis buvo restauruotas, sutvirtinant popierių ir atkuriant prarastus jo fragmentus. Restauratorė – Danguolė Šlaustienė.

2017 m. VVGŽM saugoma Z. Kalmanovičiaus dienoraščio dalis buvo išversta iš hebrajų kalbos į lietuvių kalbą Viktorijos Sideraitės Alon. Kelis dienoraštyje esančius vokiškus tekstus į lietuvių kalbą vertė Ilona Murauskaitė, kuri buvo ir dienoraščio vertimo teksto redaktorė.