ICCHOKAS MACKEVIČIUS |
← |
Icchok (Izaokas, Icka, Izia) Mackevičius (1920–1943)
Gimė 1920 m. balandžio 2 d.[i] Danieliaus ir Mašos Mackevičių šeimoje, turėjo jaunesniąją seserį Mirą. 1941 m. šeima buvo uždaryta Vilniaus gete. Icka Mackevičius buvo aktyvus 1942 m. sausį Vilniaus gete įkurtos kovinės organizacijos FPO (Fareinikte partizaner organizacije; Jungtinė partizanų organizacija, jidiš k.) narys. Kaip savo prisiminimuose nurodo Rachilė Margolis, buvusi Vilniaus geto pogrindininkė, Ickos Mackevičiaus kambarys Strašūno g. 15 namo bute, kuriame jis gyveno drauge su tėvais, seserimi, pussesere ir teta, buvo konspiracinė FPO narių susirinkimų vieta, į kurią jie rinkdavosi prisidengdami inscenizuotomis vestuvėmis. Pasak Rachilės, „Kambarys buvo didelis su dviem langais į Strašūno gatvę. [...] Visi rinkosi tarsi į vestuves. Už stalo ilgi suolai, visi pažįstami [...] Jaunuoliai siūlo naujus kovos metodus: vogti ginklus iš Burbiškių sandėlių, dirbtuvėse gaminti šaltuosius ginklus. Reikia susprogdinti ešeloną – tai Izia Mackevičius, pats kovingiausias ir uoliausias, pateikia savo pasiūlymą.“[ii]
Ickai Mackevičiui pavyko įgyvendinti savo svajonę: jis kartu su draugu Moše Brauze ir jaunute mergina Vitka Kempner įėjo į istoriją kaip tie, kurie sugebėjo gyvendami Vilniaus gete vieną 1942-ųjų naktį išnešti iš geto didžiulę savadarbę Borucho Goldšteino gete pagamintą miną, nugabenti ją 15 kilometrų už geto ribų ir sėkmingai susprogdinti vokiečių traukinį, gabenusį ginklus ir kareivius.[iii] Vokiečiams tada net į galvą neatėjo, kad traukinį susprogdino žydai iš geto. Aba Kovneris užsimena, kad po sprogimo spaudoje pasirodė žinutės, jog traukinį susprogdino lietuvių pogrindininkai, o lenkai tvirtino, kad tai jie. Niekas net neįsivaizdavo, kad tai padarė mergina ir du vaikinai iš Vilniaus geto.[iv]
Mackevičius Vilniaus gete dirbo Vilniaus plastinio plano rengimo grupėje. Kaip atsimena Baruchas Šubas, dirbdamas Icka labai gražiai švilpavo įvairias arijas ir operas. Mackevičiaus draugams Icka išliko atmintyje kaip geras, drąsus, tvirtas ir temperamentingas žmogus, kaip geto didvyris.[v]
Mackevičius drauge su FPO vadovų ir aktyvistų grupe, susidėjusia iš maždaug trisdešimties žmonių, išėjo iš Vilniaus geto 1943 m. liepos 24 d. „Grupę pavadino „Leono grupe“, Vitenbergo atminimui, nes tai buvo jo pogrindinė pravardė. Jie buvo gerai ginkluoti. [...] Išėjo apsimetę darbo brigada, siunčiama į Naująją Vilnią, t. y. į rytus nuo Vilniaus. Ant rūbų buvo geltonos žvaigždės, grupę lydėjo „brigadininkas“, ginklai buvo paslėpti.“[vi] Maždaug tuo metu Icikas Mackevičius žuvo.
[i] Kalinių sąrašai, t. 1, p. 343.
[ii] Margolis, R., Nemnogo sveta vo mrake [Šviesos blyksniai tamsoje], Vilnius, 2006, p. 240–241.
[iii] Plačiau žr.: Suckever, A., in: Čiornaja kniga [Juodoji knyga], Vilnius, 1993, p. 246; Suckever, A., Iz Vilenskogo geto [Iš Vilniaus geto], Maskva, 2008.p. 130.; Margolis, R., „V Vilniusskom getto“ [Vilniaus gete] in: Jevreiskij muzei [Žydų muziejus], Vilnius, 1994. p. 107
[iv] Abos Kovnerio pasakojimas iš filmo Partisans of Vilna. The Untold Story of Jewish Resistance During World War II, The Ciesla Foundation, 1986.
[v]B. Šubo prisiminimai ir Margolis R, Nemnogo sveta vo mrake [Šviesos blyksniai tamsoje], Vilnius, 2006, p. 241, 317.
[vi] Margolis R., Nemnogo sveta vo mrake [Šviesos blyksniai tamsoje], Vilnius, 2006, p. 287.
↑ | ← |