UMA OLKENICKA-LERER

 

Gimė 1899 m.[i] Vilniuje. Baigė Vilniuje gimnaziją, mokėsi dailės. Vėliau studijavo menus Maskvoje, Berlyne ir Miunchene. Daugiausia kūrė aliejinės tapybos, akvarelės ir grafikos technikomis. Dalyvavo 1924 m. Žydų dailės puoselėjimo draugijos parodoje Varšuvoje. Tais pačiais metais po studijų grįžusi į Vilnių dėstė piešimą ir rankdarbius žydų mokyklose, buvo talentinga, populiari ir vaikų mylima mokytoja. Prieš karą Uma aktyviai dalyvavo Vilniuje rengiamose meno parodose (pvz., 1925 m. amatų ir dailės parodoje, 1930–1931 m. Vilniaus dailininkų ir skulptorių parodoje Syrkinų bibliotekoje, 1931 m. žydų dailininkų parodoje). Nuo 1928 m. Uma Olkenicka dirbo Žydų mokslo institute (JIVO) Vilniuje, drauge su savo vyru, filologu ir tautosakininku Moiše Lereriu. Ji projektavo instituto leidinių viršelius[ii], sukūrė pasaulyje plačiai žinomą JIVO emblemą,[iii] buvo JIVO teatro muziejaus, pavadinto Esteros Rachelės Kaminskos vardu, direktorė, teatro dailininkė.

Okupacijos metais Uma Olkenicka buvo įkalinta Vilniaus gete, 1942 m. gyveno Arklių g. 3[iv]. Vilniaus gete Olkenicka entuziastingai dalyvavo kultūriniame gyvenime, buvo geto teatro kolektyvo narė, kūrė dekoracijas spektakliams, plakatus gete vykusiems renginiams. Antai H. Krukas mini, kad Olkenicka drauge su dailininke R. Suckever sukūrė didelį meninį plakatą 1943 m. gegužės 1-osios dienos minėjimui.[v] Drauge su Vilniaus geto inteligentų grupe Olkenicka dirbo vadinamojoje „popierinėje brigadoje“, pavaldžioje Rozenbergo operatyviniam štabui ir rūšiavo įvairius JIVO archyvo dokumentus. Šį darbą nuo 1942 m. kovo Umą Olkenicką drauge su poetu Abromu Suckeveriu pasikvietė dirbti H. Krukas.[vi] Rūšiuodama JIVO pastate surinktas knygas, rankraščius, dokumentus ir dailės kūrinius ši brigada stengėsi kuo daugiau jų paslėpti ir išgelbėti. 

Uma Olkenicka dalyvavo rengiant Plastinį Vilniaus planą. Apie tai rašo Kačerginskis.[vii] Šį faktą patvirtinanti užuomina aptinkama ir H. Kruko dienoraštyje, 1943 m. sausio 16 d. įraše, nurodančiame, kad PPV pastate įvyko Techninio skyriaus inžinierių, viso PPV personalo susirinkimas, kuriame tarp kitų dalyvavo ir dailininkė Olkenicka.[viii]

Kaip prisimena Kačerginskis, likviduojant Vilniaus getą „Uma su savo motina buvo išvarytos į selekcijos punktą Subačiaus g. 20. Kadangi Umą norėjo atskirti nuo jos motinos, kuri buvo pasiųsta kairėn [t. y. mirti], Uma taip pat nuėjo kairėn nenorėdama palikti savo motinos. Jų tolesnis kelias buvo Treblinka.“[ix]

---