GRIGORIJUS GUCHMANAS

Gimė 1892 m. balandžio 1 d.[i] Prieš karą gyveno Vilniuje, Kaštonų g. 3.[ii] G. Guchmanas buvo statybų inžinierius, Vilniaus prekybos ir amatų rūmų narys, šių rūmų Lentpjūvių gaminių sekcijos vadovas. 1931 ir 1932 m. Vilniaus prekybos ir amatų rūmai publikavo kelis G. Guchmano referatus medienos pramonės temomis.[iii]1933–1934 m. Anglijos ir Lenkijos spaudoje pasirodė žinutės apie tai, kad Vilniaus prekybos ir amatų rūmai delegavo G. Guchmaną į Angliją, Belgiją, Prancūziją ir Olandiją siekiant suaktyvinti medienos eksportą iš Vilniaus krašto į Vakarų Europą.[iv]

Okupacijos metais G. Guchmanas buvo įkalintas Vilniaus gete. 1941 m. rugsėjo 7 d. tapo naujai įsteigto Judenrato (Žydų tarybos) nariu. Kaip prisiminimuose nurodo Y. Aradas ir M. Balberišskis, Guchmanas norėjo atsisakyti šio posto, bet Fridui pavyko jį prikalbinti, užtikrinant, kad jis turės spręsti tik išimtinai techninius dalykus, juolab kad Judenratui reikia tokios pakraipos žmogaus, techninio specialisto.[v] Iki tol G. Guchmanas nepriklausė kokiai nors vienai partijai, nors jam ir buvo artimos Bundo tendencijos. G. Guchmanas Vilniaus gete skirtingu metu vadovavo įvairiems skyriams: Kultūros, Butų, Techniniam. Krukas savo dienoraštyje jį vadina ir Geto dirbtuvių viršininku.[vi] Nuo 1942 m. gruodžio, sujungus iki tol gete atskirai veikusius Techninį ir Dirbtuvių skyrius į Geto pramonės skyrių, G. Guchmanas buvo paskirtas šio skyriaus vadovu.[vii] Guchmanas priklausė ir gete veikusiai Inžinierių sąjungai. 1942 m. Vilniaus gete su šeima jis gyveno Arklių g. 3.

H. Krukas apibūdina Grigorijų Guchmaną kaip padorų ir sąžiningą žmogų.[viii] Architektė Flora Rom savo prisiminimuose rašo: „Mano viršininkas buvo inžinierius Guchmanas. Mes dirbome kartu ir tarp mūsų buvo abipusis supratimas.“[ix] Drauge jie vykdė ne vieną projektą. Pavyzdžiui, geto sporto aikštelės projektavimas ir įrengimas Strašūno g. 6 kieme: 1942 m. liepos 10 d. G. Guchmanas drauge su šią aikštelę suprojektavusia Flora Rom pasirašė sporto aikštelės perdavimo Sporto skyriui aktą[x] ir pasakė kalbą aikštelės atidarymo iškilmėse. Kaip mini H. Krukas, „aikštelės dovanotojas Guchmanas kalbėjo Techninio skyriaus vardu“.[xi] Kitas didelis bendras inžinieriaus G. Guchmano ir architektės Floros Rom projektas buvo Plastinio Vilniaus plano kūrimas. Kaip nurodo B. Šubas, Guchmanas buvo vienas atsakingųjų už to projekto vykdymą. Guchmanas subūrė komandą, rūpinosi, kad dirbantys prie Plastinio Vilniaus plano turėtų šiam darbui reikiamos kompetencijos, kad darbas vyktų sklandžiai ir būtų atliktas laiku. Jis su pasididžiavimu pristatė pirmuosius šio didelio ir atsakingo darbo rezultatus – pirmąsias šešias bareljefines plokštes – Vilniaus geto teatro salėje 1942 m. gruodžio 20 d. ir komentavo susirinkusiesiems kartografinį Vilniaus žemėlapio vaizdą.

1943 metų rudenį, naciams likviduojant getą, Grigorijus Guchmanas buvo deportuotas į koncentracijos stovyklą. Nužudytas apie 1943–1944 m. Narvos koncentracijos stovykloje.

 

---