Avromas Suckeveris (1913 m. Smurgainys (dab. Baltarusija) – 2010 Tel Avivas) – jidiš literatūros klasikas, vienas Lietuvos žydų introspektyviosios literatūros pradininkų, 1966 m. nominuotas Nobelio premijai gauti.
Gimė rabinų bei chasidų šeimoje. Vaikystėje su tėvais Pirmojo pasaulinio karo metais buvo ištremtas į Sibirą. Nuo 1920 m. gyveno ir mokėsi Vilniuje, kaip laisvas klausytojas universitete lankė literatūros paskaitas, priklausė žydų avangardo dailininkų ir rašytojų sambūriui Jung Vilne (Jaunasis Vilnius, 1929–1941). Pirmieji A. Suckeverio eilėraščiai, inspiruoti iš Smurgainių kilusio Mošės Kulbako poezijos, Vilniaus ir Varšuvos žydiškuose laikraščiuose pasirodė apie 1933 m. Pirmoji jo poezijos knyga „Lider“ („Dainos“) išėjo 1937 m. 1940 m. A. Suckeveris išleido gamtos grožį apdainuojantį rinkinį „Valdiks“ („Miškinė“).
Naciams įžengus į Vilnių Avromas Suckeveris sukūrė eilėraščių ciklą „Veidai pelkėse“ (Penimer in zump – jidiš k.). Šias eiles poetas rašė pasislėpęs sugriautame dūmtraukyje savo sename bute Ukmergės gatvėje.
Kaip rašo pats poetas 1942 m. gegužės 16 d. pastaboje prie šio eilių ciklo, „Mano žmona šiuos posmus nešėsi per visus siaubus ir nelaimes. Jie drauge keliavo per pirmąsias provokacijas ir kartu kraujavo kalėjime nuo Švainenbergo botago. Per stebuklą ji parbėgo su jais atgal į getą, kuriame manęs jau nebebuvo – aš išėjau per geltoną vidurnakčio šviesą. Kai grįžau, radau žmoną ligoninėje. Raitydamasi gimdymo skausmuose ji gniaužė saujoje šias dainas.”
Papildydamas šią pastabą 1991 m. A. Suckeveris nurodo, kaip ciklas „Veidai pelkėse” išliko iki šių dienų ir kaip pats poetas sužinojo, kur ir kaip ciklas buvo išsaugotas: „Šiuos kūrinius aš pats paslėpiau arba atidaviau, kad paslėptų Vilniaus gete 1942 metais.” Toliau poetas tęsia: „Apie išgelbėtą eilėraščių ciklą „Veidai pelkėse“, kurį aš sukūriau Katastrofos laikotarpiu, sužinojau iš straipsnelio „Lietuvos Jeruzalėje“, 1990 m. kovo mėn. nr. 3 (5). Devynių eilėraščių fotokopiją iš valstybinio archyvo [ Lietuvos valstybės centrinio archyvo] man vėliau atsiuntė ponia Ester Mejerovič-Švarc, dabar gyvenanti Jeruchome, Izraelyje.” Kaip žinia, eilėraščių ciklo rankraštis 1989 m. atkūrus Žydų muziejų Vilniuje buvo iš archyvo perduotas Žydų muziejui ir iki šiol jame saugomas.
Čia pateikiamas poeto Avromo Suckeverio pastabas, kaip ir visą eilėraščių ciklą „Veidai pelkėse”, į lietuvių kalbą iš jidiš kalbos yra išvertęs poetas ir vertėjas Alfonsas Bukontas. Visas ciklas ir nurodytos pastabos plačiau:
http://www.tekstai.lt/buvo/versti/suckever/veidai.htmNacių okupacijos metais kalėjo Vilniaus gete, slapta gelbėjo nacių naikinamas žydų knygas, rankraščius, artefaktus.
Poetas gete kūrė eilėraščius, kurios jam padėjo dvasiškai išlikti. Kartais eilėraščiai virsdavo gete atliekamomis dainomis. Be to, gete A. Suckeveris parašė eiles „Taip kalbėki su našlaičiu“, kurias, kaip manoma, taip pat Vilniaus gete kalėjusi dailininkė ir A. Suckeverio iki Antrojo pasaulinio karo grupės Jung Vilne (Jaunasis Vilnius) kolegė Rachelė Suckever apipavidalino ir sukūrė įspūdingą plakatą.
1943–1944 m. su kalinių grupe išsiveržęs iš geto A. Suckeveris kovojo sovietinių partizanų dalinyje Naručio apylinkėse. Po Antrojo pasaulinio karo drauge su rašytoju Š. Kačerginskiu steigė Žydų muziejų Vilniuje: telkė per karą išslapstytus žydų kultūros artefaktus vienon vieton, juos sistemino, tvarkė, rengė parodas.
1945 m. išėjo A. Suckeverio knyga „Di festung“ („Tvirtovė“), o 1946 m. – „Lider fun geto“ („Geto dainos“). Tuo pat metu Paryžiuje pasirodė jo prisiminimų knyga „Vegn Vilner geto“ („Apie Vilniaus getą“). Kaip liudininkas A. Suckeveris 1946 m. dalyvavo Niurnbergo procese.
1947 m. jis atvyko į Palestiną ir apsigyveno Tel Avive. Čia 1948 m. išėjo jo knygos „Di jidiše gas“ („Žydų gatvė“) bei „Geheimštot“ („Paslapčių miestas“), kuriose vaizduojamas Vilniaus žydų gyvenimas, niūri geto kasdienybė. Nuo 1949 m. A. Suckeveris redagavo žurnalą „Di goldene keit“ („Auksinė grandinė“). Jo eilėraščių rinkiniai „In fajer vogn“ („Ugnies vežime“, 1952), „Sibir“ („Sibiras“, 1953), „Ode cu der toib“ („Odė balandžiui“, 1955), „In Midbor Sinaj“ („Sinajaus dykumoje“, 1956), „Gaistike erd“ („Dvasios žemė“, 1961), „Firkantike oisies un mafsim“ („Keturkampės raidės ir ženklai“, 1968), rinktiniai poezijos tomai yra litvakiškosios jidiš literatūros tąsa Izraelyje.
