KASRIELIO BROIDO DAINŲ VERTIMAI |
← |
Kasrielis Broido, „Getas“, VŽM 4526
Iš jidiš kalbos vertė Ilona Murauskaitė
Muzika Mišos Vekslerio. Paskutiniam reviu Moiše, laikykis geto teatre liepą.
Mes stovime prie sienos
Ir stoja širdis taip pat prislėgta,
Nusvirusiomis rankomis
Kaip verkiantys gluosniai.
Žvelgia akys aklai
Ir nuskęsta begalybė tolyje,
Skęsta jose širdgėla, –
Amžinybė.
Sunku matyti pasaulį
Pro siauras sienas,
Šviesą parodo
Geto vartai.
Tik užsimerki –
Tuomet matai viską lyg sapne,
Atsiveria kaip tikrovėje
Ir aiškiai pasaulis.
Priedainis:
Gete!
Niekada tavęs neužmiršiu!
– Eicha –
Yra tavo širdinga,
Tavo liūdna daina.
Matau tavo ašaras,
Tavo niūrumą ir tavo skausmą.
Girdžiu tavo maldą:
Kas bus? Kas bus?
Tavo gatvelėse man ankšta,
Širdis tad liūdna,
Ir drauge, suvokiu, skaudžiai:
Tačiau todėl man mielas...
Gete!
Niekada tavęs neužmiršiu.
Kasrielis Broido, „Moiše, laikykis!“, VŽM 4568
Iš jidiš kalbos vertė Ilona Murauskaitė
Muzika M[išos] Vekslerio. Skirta A. Karpinkes. Reviu Moiše, laikykis! priedainis. Skeptiškas žodžių junginio „Moiše, laikykis“ žaismas.
Moiše, laikykis –
Neprarask savęs.
Ir prisiminti privalai išeidamas.
Moiše, laikykis iki galo,
Nepaslyski iki galo,
Prisiminti privalai išeidamas.
Moiše, laikykis; laikykis, Moiše,
Jau netoli –
Išmuš jau greitai valanda didžioji!
Kasrielis Broido, „Tos pačios gatvės ir tramvajai“, VŽM 4566
Iš jidiš kalbos vertė Ilona Murauskaitė
Ant geto vartų kabėjo didžiulis plakatas: “Dėmesio! Raupų pavojus! Čia gyvena žydai. Arijams įėjimas griežtai draudžiamas!” [Ši pastaba nurodyta Š. Kačerginskio parengtame Geto dainų ir eilėraščių rinkinyje, išspausdintame Prancūzijoje 1947 m.]
Tekstas ir muzika – K. Broido
Tos pačios gatvės ir tramvajai
Numeris 11 ir 4,
Tie patys jaunuoliai bėga, šaukia:
„Pirkite laikraštį, pirkit iš manęs!”
Tas pats dangus begalinis,
Žmonės, kurie po juo,
Saulė šviečia visur aiškiai,
Girdžiu, balsas manyje klausia:
Priedainis:
Ar gali taip būti?
Ar turi taip būti?
Vienam skirta laimė,
O kitam viskas uždrausta.
Kas taip nustatė,
Kad toks pasaulis turi būti?
Klausia mano širdis:
Ar gali taip būti?
Ar turi taip būti?
Jiems skverai ir bulvarai,
Man šis kvartalas.
Kodėl kažkas mane turi apgaudinėti,
Kodėl man ašaros plūsta?
Kodėl užrašas ant lentos:
“Toliau eiti draudžiama!”
Kodėl jiems mano namai, mano lova,
Ir mano guolis kietas kaip akmuo?
Priedainis…
Kasrielis Broido, „Rugių metai ir o vargas dienoms“, VŽM 4628
Iš jidiš kalbos vertė Ilona Murauskaitė
Reviu Rugių metai ir o vargas dienoms finalas. Reviu sudaro 2 dalys ir 12 paveikslų. Muzika : Davido Beigelmano, Izraelio Šajevičiaus, Herco Rubino, Mišos Vekslerio, K. Broido; dekoracijos Umos Olkenicki ir Rachelės Suckever. Pavadinimas pagrįstas žodžių žaismu: Korene jorn un vej cu di teg („Rugių metai ir sielvarto dienos“) ir Korene jorn un vejcene teg („Rugių metai ir kviečių dienos“).
Kadangi yra priežastis,
Nesigėdyk ir atskleisk,
Ko tau reikia.
Vaikštai aplink išvarytas
Ir galvoji, kas nutiko
Pasauliui?
Šiandien neaišku,
Jokios košės neprašyk:
Dabar rugių metai –
Ir varganos dienos bus!
Kasrielis Broido, „Į geresnį rytojų“, VŽM 4630
Iš jidiš kalbos vertė Ilona Murauskaitė
Parašyta 1943 m. pavasarį, prieš Raudonosios armijos puolimą, kai tuojau turėjo būti išvaduotas Vilnius getas. Kompozitorius nežinomas. Dainavo geto teatro ansamblis reviu Nieko negali žinoti.
Gyvenimo valandą pilką, sunkią,
Kai audros viešpatauja visoje žemėje,
Padeda ne laistomos ašaros,
Gelbsti ne raudos:“Tai iš anksto nulemta“.
Tai vėjas, kuris visus sąnarius skrodžia,
Tai vėjas, kurs kaulus gelia,
Mes linkstame ir vėl turime keltis,
Ir vėl turime eiti toliau!
Mes žengiame į geresnį rytojų,
Mes einame į kitokias dienas,
Ir nors džiaugsmas dar pasislėpęs,
Tačiau driekiasi pirmyn mūsų kelias.
Šypsos iš tolo
Pasaulis naujas,
Stebuklingas, žydintis ir puošnus,
Mes tikime
Šiuo stebuklu,
Mes esame įsitikinę: tai ateis!
Kasrielis Broido, „Nieko negali žinoti“, VŽM 4565
Iš jidiš kalbos vertė Ilona Murauskaitė
Reviu Nieko negali žinoti finalas. Muzika – Mišos Vekslerio.
VVGŽM fonduose saugomi 1 l. šio kūrinio rankraščio ir 3 l. identiško teksto mašinraščių su pataisomis ranka.
Nieko negali žinoti,
Kur pradžia, kur vidurys,
Kur pabaiga.
Jei Dievas panorės – šluota gali iššauti.
Šiandien esi visiškai viršuje,
Rytoj leidiesi visiškai žemyn,
Sunkus yra įkandimas,
Kad įkąstum, privalai turėti
Aštrius dantis.
Žmogus nieko negali žinoti,
Žmogus niekada negali pasakyti:
„Taip!“ arba „Ne!“.
| ↑ | ← |
