LIZA DAICHES

Gimė 1914 m.[i] Vaikystėje su šeima atvyko į Vilnių. Gyveno Šv. Stepono g. 15.[ii] Jos tėvas, turtingas odų pirklys, Hiršas Daichesas buvo išsilavinęs žmogus, domėjosi teatru, muzika. Kaip mini S. Atamukas, „Daicheso namai greitai tapo vienu iš centrų, kur rinkosi žydų meninė saviveikla.“[iii] Lizos Daiches jaunesnioji sesuo, „stebuklingas vaikas“, Mirelė (Mirjam, Musia) Daiches buvo žymi Vilniaus šokėja ir publikos numylėtinė, kurios talentą Daichesų namuose, esant jai dar visai mažytei, atrado žydų teatro įkūrėja Ester Rochl Kaminska. Tokioje kultūrinėje aplinkoje išaugusi Liza Daiches taip pat buvo linkusi į menus. Ji drauge su būriu bendraminčių uoliai dalyvavo žydų marionečių teatro „Maidim“ (Išdaigininkai), įkurto Vilniuje 1933 m., veikloje, kūrė puikias lėles. Liza prabangiai apipavidalindavo knygų viršelius. Kaip mini Šmerelis Kačerginskis, Liza apipavidalino ir jo „monografiją apie Chaimą Gradę, kurios mediniuose viršeliuose įvairiausiomis spalvomis inkrustavo Jung Vilne emblemą ir knygos pavadinimą“[iv].

 Okupacijos metais Liza su šeima buvo uždaryta Vilniaus gete, 1942 m. gyveno Ligoninės g. 13-3.[v] Gete ji ir toliau puoselėjo savo pašaukimą menui. Anot Kačerginskio, meninius gebėjimus Vilniaus gete jaunoji menininkė „ypač atskleidė kurdama didžiulį Vilniaus plastinį planą, kurį budelis Mureris Judenrate nurodė pagaminti, kad galėtų jį padovanoti gimtadienio proga savo viršininkui – Vilniaus apskrities viršininkui Hingstui. Lizai Daiches kuriant maketą patikėjo pačius preciziškiausius darbus, tokius kaip tikslių miniatiūrinių architektūriškai komplikuotų Vilniaus bažnyčių statinių, midrašų pastatų ir kt. gaminimą[vi].

Likviduojant Vilniaus getą, Liza su seserimi Mirele buvo išsiųstos į Estiją, jų mama – į Treblinką. Iš Estijos Liza buvo išsiųsta į Vokietiją ir savaitę prieš išlaisvinimą buvo sušaudyta. Mirelė išsigelbėjo. [vii]

 

---