Samuelio Bako menas Vilniuje: retrospektyva 1942–2023

Samuelis Bakas

Parodoje „Samuelio Bako menas Vilniuje: retrospektyva 1942–2023“, eksponuojami 68 litvakų dailininko Samuelio Bako, gimusio Vilniuje1933 m., kūriniai, kuriuos Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui kūrėjas padovanojo 2018–2023 m., siekdamas praplėsti 2017 m. įkurto Samuelio Bako muziejaus ekspozicijų įvairovę.

 

Šioje parodoje sugretinami du jubiliejai: 2023 m. daugiatautis Vilnius, taip pat ir žydiškoji Vilnė, švenčia 700-metį, o vilnietis Samuelis Bakas – 90-ąją sukaktį. Samuelio Bako gyvenimo istorijos linija prilygsta veik vienai septintajai Vilniaus miesto istorijos daliai, kurios dėlionė nebūtų pilna, be žydiškosios Jidišlando gijos, savyje talpinančios ir dailininko ryšį su Vilniumi.

 

Samuelio Bako Vilnius – nusiaubtas karo, sudužęs į šukes. Jo vaikystės mieste nebelikę nieko švento, su žeme sulyginta net ir Didžioji sinagoga. Vienintelė galimybė dailininkui sugrįžti į vaikystės Vilnių – surinkti jo detales atmintyje. Kiekviena tų detalių atspindi dieviškosios šviesos kibirkštis – jos įsikūnijo  milijarduose pražuvusio pasaulio atspindžių ir vis iš naujo įkvepia kurti. 

 

Samueliui Bakui kūrybos procesas – tai jo asmeninis tikkun olam – pirmapradės visumos atkūrimas. Suskaidytą, sudaužytą norų, minčių ir idėjų pasaulį privalu vėl sudėlioti į visumą – tik jau tokiu pavidalu, koks gimsta menininko vaizduotėje. 

 

Dingęs Samuelio Bako vaikystės Vilnius materializuojasi ne vien dvimačiuose paveiksluose, bet ir ekspozicijoje pristatomuose archeologiniuose radiniuose, rastuose 2011–2021 metais per Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologinius tyrimus (kasinėjimų „Vilniaus Didžiosios sinagogos ir Šulhoifo tyrimo projekto“ archeologų grupės vadovas dr. Jonas Seligmanas, archeologai – Justinas Račas, Zenonas Baubonis, šviesaus atminimo prof. Richardas Freundas).

 

Integrali ekspozicijos dalis – specialiai parodai skirtas Samuelio Bako video interviu, kuriame dailininkas atsako į 15 klausimų, atskleidžiančių dailininko ryšį su gimtuoju miestu, perteikiančiu kūrėjo išmintį ir iškeliančiu esminius žmogiškosios egzistencijos klausimus: „Kas mes?“, „Iš kur atėjome?“, „Kur mes einame ir kur link eina visas pasaulis?“

 

Šiandien, kai istorinėse LDK-Litės žemėse, Ukrainoje, liudijame brutalų istorijos pasikartojimą, Samuelio Bako kūriniai – kaip niekada aktualūs šiuolaikiniam lankytojui. Kurdamas alegorinio realizmo stiliumi menininkas naudoja daug simbolių, įgyjančių gilią edukacinę reikšmę dabarties geopolitiniame kontekste. Būtent naujausi, 2022–2023 m. kurti darbai, atliepia nūdienos – vėl karų krečiamos Europos – realijas. Dar vaikystėje Vilniaus gete Holokaustą išgyvenusio menininko kūriniai gali tapti edukaciniu įrankiu, gydančiu po gyvenimą ar šalį nusiaubusios katastrofos, suteikiančiu galimybę mokytis iš nepatogių istorijos temų.

 

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais S. Bakas buvo įkalintas Vilniaus gete, HPK darbo stovykloje, slapstėsi vienuolyne Vilniuje. Nuo 1945 m. gyveno perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje, 1948 m. emigravo į Izraelį, mokėsi Bezalel meno mokykloje, vėliau gyveno Prancūzijoje, studijavo L‘École des Beaux Arts meno akademijoje, kūrė Italijoje, Šveicarijoje. 1993 m. dailininkas įsikūrė Vestone, JAV Masačusetso valstijoje. 2017 m. atidarytas pirmasis dailininko muziejus jo gimtajame mieste Vilniuje, dailininkui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas, 2018 m. jis apdovonotas ordinu „Už Nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 2019 m. duris atvėrė Samuelio Bako mokymo centras Holokausto muziejuje, Hiustone (Teksasas), 2023 m. vasarį – Samuelio Bako meno galerija Omahos universitete, Nebraskoje.

 

Tekstą pagal parodos „Samuelio Bako menas Vilniuje: retrospektyva 1942—2023“ medžiagą parengė Ieva Šadzevičienė.

 

 

PRROJEKTĄ FINANSUOJA: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Vokietijos ambasada Vilniuje

PARTNERIAI: Pucker Gallery (Boston), YIVO Institute for Jewish Research, Litvak World, JAV ambasada Vilniuje

INFORMACINIS PARTNERIS: LRT