KILMINGAISIAIS TAPĘ BROLIAI JUZEFOVIČIAI |
← |
„Lelivos“ (lenk. Leliwa) herbo personalinis spaudas, XVIII a.
© Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Žinoma, kad dar iki 1495 m. įvykusio žydų išvarymo, žydai vertėsi prekyba, kredito teikimu, įvairių objektų (muitinių), ar rinkliavų nuoma. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų tarpe XVI a. pradžioje neabejotinai sėkmingiausią karjerą padarė iš Kyjivo kilę broliai Juzefovičiai. Vyriausiasis brolis – Abraomas Juzefovičius (†1519) dar iki 1495 m. žydų išvarymo priėmė krikščionių tikėjimą, ir liko gyventi LDK bei ėjo Kauno pilininko pareigas. 1507 m. nobiliuotas ir gavęs Lelivos herbą, 1509 m. A. Juzefovičius buvo paskirtas vienu svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūnu – Lietuvos didžiuoju iždininku.
Vidurinysis brolis Michelis Juzefovičius (†~1533) iki savo mirties išlaikė judėjų tikėjimą, ir ilgus metus valdė aplink Brastą esančias muitines ir rinkliavų monopolines teises. Valdovas Žygimantas Senasis jį 1514 m. paskyrė visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų vyriausiuoju. Mirus broliui Abraomui, Michelis Juzefovičius nenutraukė savo finansinių veiklų. Išlikę įrašai liudija apie jo suteiktas paskolas valdovui ir išsinuomotas svarbias muitines, ir muitų rinkliavas. 1525 m. Micheliui Juzefovičius buvo suteiktas kilmingojo statusas bei Lelivos herbas. Tai vienintelis atvejis, kuomet nobilituojamos judaizmo tikėjimą išpažinęs žmogus. Apie jauniausią brolį Aiziką Juzefovičių žinoma, kur kas mažiau. Po Abraomo mirties jis dažnai minimas kartu su broliu Micheliu, užsiimantis muitinių nuomos reikalais.
| ↑ | ← |
