Ekspozicija skiriama per Holokaustą nužudytų Lietuvos žydų vaikų atminimui.
Nuo 2009-ųjų rugsėjo 23 dienos, kai buvo minimi muziejaus 20-metis bei Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinyje - Samuelio Bako muzijeuje (Naugarduko g. 10) atidaryta nauja nuolatinė, modernaus dizaino ekspozicija „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“.
„Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ – tai Holokausto liudininkų prisiminimai, vaizdo įrašai, dokumentiniai filmai, fotografijos. Šios ekspozicijos tikslas – supažindinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, su Holokaustu, pasitelkiant ne vadovėlinius faktus, o gyvus šią baisią tragediją išgyvenusių ir patyrusių žmonių pasakojimus. Unikali, autentiška medžiaga atskleidžia katastrofą, vykusią Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos žemėje, artimųjų netektis ir stebuklingą išsigelbėjimą, persekiojamų vaikų jausmus, įtampą ir baimę, lydėjusią juos ir jų gelbėtojus per visą karą.
Gelbėtojai Jonas ir Elena Adomaičiai su anūku
Šioje ne vienerius metus kruopščiai rengtoje ekspozicijoje, kuri kartu bus ir edukacijos centras, sukaupti autentiški Holokausto liudininkų prisiminimai, per stebuklą išlikusios šeimyninės fotografijos, vaizdo interviu. Realizuojant šį projektą buvo surinkta apie 1000 puslapių tekstinės informacijos, apie 6000 fotografijų, apie 60 valandų vaizdo medžiagos, 5 valandos garso įrašų. Kruopščiai atrinkta ir lankytojų dėmesiui pateikta kiek daugiau nei pusė visos medžiagos.
Ekspozicijos stenduose pateikiamos 48 išsigelbėjusių vaikų istorijos, 20 stendų, skirtų žydų gelbėtojams, tarp jų pasklidę istorinio konteksto stendai.
Didelės apimties tekstinė ir vaizdinė medžiaga – vaikų liudijimai, istorijų aprašai, archyvinės nuotraukos sukaupta parodos kompiuteriniuose terminaluose.
Ekspoziciją aplankęs lankytojas galės atsidėti kruopščiam istorijų tyrinėjimui stenduose, išgirsti ir pamatyti dalį vaizdo įrašų, pateiktų šalia stendų esančiuose monitoriuose, taip pat pasinaudoti kompiuteriniuose terminaluose sukaupta išsamia informacija. Vertingi ir patogūs yra programiniai sprendimai, leidę sukurti sąryšius tarp šeimų, išsigelbėjusių ir jų gelbėtojų. Taip rasti reikiamą informaciją daug paprasčiau. Yra įrengti 2 tokie terminalai – vienas lankytojų kambaryje, skirtas asmeniniam naudojimui, ilgesniam informacijos analizavimui, kitas terminalas – ekspozicijoje, sujungtas su vaizdo projektoriumi. Pastarasis ypač patogus ekskursijoms, nes vienu metu informaciją gali žiūrėti iki 20 žmonių grupė.
Didžiausias iššūkis dizaineriams dirbant su šiuo projektu buvo atrasti būdą, kaip į tokią sąlygiškai mažą erdvę sutalpinti visą norimą informaciją, ją pateikti įdomiai, struktūriškai, suprantamai.
Ilgai buvo ieškota erdvės išplanavimo būdo, kol galiausiai visiems priimtiniausias pasirodė sprendimas viduryje patalpos suformuoti vaiko figūrėlę. Ši figūrėlė tapo naujosios ekspozicijos simboliu.
Kuriant ekspoziciją, bandyta susieti nagrinėjamos temos įvairiapusius aspektus su medžiagomis. Mediniuose stenduose lankytojai ras vaikų istorijas ir pasakojimus, šviečiančiuose skaidriuose stenduose – gelbėtojų prisiminimus. Stabiliausia ir viską jungianti dalis – istorinis kontekstas, pateikiamas ant betoninių sienų, inkrustuotų metalo plokštėmis, formuoja aplinką, kurioje vystėsi ekspozicijos herojų gyvenimai.
Unikalus šios ekspozicijos akcentas – interaktyvus memorialas, skirtas per Holokaustą nužudytų Lietuvos žydų vaikų atminimui. Tai specialiai šiai ekspozicijai suprojektuota unikali šviesos, vaizdo ir garso instaliacija, kurios dalyviais tampa lankytojai. Kiekvienas lankytojas, paėmęs akmenuką ir padėjęs jį memoriale, pagal seną žydų tradiciją pagerbia žuvusius. Pasigirsta lopšinė „Shtiler, Shtiler...“, dainuojama iki šių dienų. Šios lopšinės melodiją sukūrė tuomet vienuolikmetis berniukas, Vilniaus geto kalinys, dabar garsus pianistas Aleksander Tamir (Alik Wolkowiski). Iškylanti šviesos banga apšviečia betoninėse sienose išdėliotas vaikų nuotraukas. Į memorialo lankytojus iš autentiškų prieškarinių fotografijų žvelgia vaikai, kurių žūties vieta ir data yra žinomi, ir tie, kurių vardai ir likimai taip ir liko nežinomi...
Ekspozicijos lankytojus pasitinka ir palydi Lankytojų kambarys. Jame įrengtas papildomas terminalas ilgesniam darbui ar studijavimui, suteikiama galimybė susipažinti su pačių išsigelbėjusių vaikų parašytomis knygomis ir kitais leidiniais Holokausto tema. Ekspozicijos autoriai maloniai kviečia palikti savo įrašą ar atsiliepimą lankytojų kambaryje esančioje svečių knygoje, taip pat specialiai įrengtoje lankytojų atsiliepimų sienoje.
Lietuvos radijo programos „Klasika“ 2009 metų spalio 1 dieną transliuotos laidos „Santara“ ištrauka apie naujai atidarytą muziejaus ekspoziciją „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“.
Pauliaus Račiūno nuotraukos
Ekspozicijos autoriai:
• Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus projekto vadovė Danutė Selčinskaja
Danute.Selcinskaja@jmuseum.lt, muziejininkės Daiva Osipovaitė, Rūta Kaplinskaja, Ana Bogatyriova, Renata Kripaitė.
• UAB „Terra media“ kolektyvas,
www.terramedia.lt
Už suteiktą finansinę paramą ekspozicijai „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus nuoširdžiai dėkoja:
• Task Force Fund for International Cooperation on Holocaust Education Remembrance and Research,
• Conference on Jewish Material Claims Against Germany,
• Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Kultūros rėmimo fondui,
• Ponams Jonathan Beare, Dorai Boom, Telesforui Laucevičiui ir kitiems privatiems rėmėjams, aukojusiems žydų gelbėtojų atminimo įamžinimui.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus maloniai kviečia moksleivius ir jų mokytojus, visus vilniečius ir miesto svečius susipažinti su istorine Holokausto pamoka Tolerancijos centre atidarytoje ekspozicijoje „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“.
Dėl ekskursijų kreiptis:
Danutė Selčinskaja tel. (8 5) 261 5729, Ieva Šadzevičienė tel. (8 5) 262 9666.