BOGDANO CHMELNICKIO SUKILIMAS |
← |
Bogdano Chmelnickio sukilimą ir jo metu vykusius žiaurumus iš žydų bendruomenių perspektyvos aprašė amžininkas Nathanas ben Mozė Hanoveris 1653 m. išleistoje kronikoje "Yeven Mezulah".
Nathanas ben Mozė Hanoveris, Yeven Mezulah, Venecija, 1653 m.
1648–1654 m. Abiejų Tautų Respubliką sukrėtęs kazokų sukilimas, vadovaujamas kazokų etmono Bogdano Chmelnickio, smarkiai paveikė pietines žemes, ir jose gyvenusius žydus. Nors istoriniai tyrimai rodo, kad nemaža dalis žydų spėjo pabėgti nuo kazokų antpuolių, tačiau šis sukilimas žydų istorinėje atmintyje prisimenamas kaip viena didžiausių tragedijų. Dalis žydų, siekdami išvengti smurto protrūkių, priėmė krikščionių tikėjimą. Bogdano Chmelnickio sukilimas paskatino migracinius procesus. Ženkli dalis dabartinės Ukrainos žemėse gyvenančių žydų pabėgo į pietines LDK žemes, kartu atsinešdami ir gyvą atmintį apie įvykusią tragediją.
| ↑ | ← |
